infa.lt

Mokomasis baudžiamasis procesas su dirbtinio intelekto dalyvavimu
Foto: University of North Carolina School of Law

Šiaurės Karolinos universitete vyko imituojamas teismas, kuriame prisiekusiųjų vaidmenį atliko trys pokalbių botai: „ChatGPT“, „Grok“ ir „Claude“.

Jų užduotis buvo priimti nuosprendį dėl išgalvotos vagystės bylos, praneša „Futurism“ leidinys.

Teismo tema – fiktyvus jauno vyro Henry Justus byla dėl nepilnamečio plėšimo be ginklo, kur jis tvirtino buvęs tik stebėtojas.

Eksperimento tikslas buvo aptarti didėjantį dirbtinio intelekto poveikį teismų sistemoje.

Proceso eigoje dirbtiniams prisiekusiesiems buvo pateikta realaus laiko posėdžio stenograma.

Po jos analizės, botai, akimirksniu „pasitarė“ ir paskelbė savo verdiktus auditorijai, tačiau tai nepadarė teigiamo įspūdžio žiūrovams.

DI „prisiekusieji” nepriėmė vieningo sprendimo – tai buvo pagrindinis eksperimento rezultatas, rodantis DI ribotumą.

• ChatGPT: Išteisino Henry Justus (nekaltas) – argumentavo, kad nėra tiesioginių įrodymų, jog jis aktyviai dalyvavo plėšime, tik buvo šalia.
• Grok: Pripažino kaltu – teigė, kad Justus „turėjo žinoti apie nusikaltimą” ir „nepranešė policijai”, todėl kaltas pagal bendrininkavimo principą.
• Claude: Susilaikė (hung jury) – sakė, kad „trūksta pakankamai įrodymų kaltinimui, bet taip pat ir išteisinimui”, todėl negali balsuoti.

Rezultatas: 1–1–1 (išteisino, kaltas, susilaikė) – verdiktas neįmanomas, kaip ir realiame teisme, kai prisiekusieji nesutaria.

Pasak teisės profesoriaus Eriko Müllerio, procesą stebėję ekspertai griežtai kritikavo idėją apie teismą su DI prisiekusiaisiais.

„Įtariu, kad dauguma žiūrovų išėjo, manydami, kad teismas su botu yra bloga idėja“, – pažymėjo Mülleris.

Dalyviai atkreipė dėmesį į botų nesugebėjimą analizuoti kūno kalbos ir remtis žmogaus patirtimi, taip pat į jų žinomą polinkį į šališkumą ir „haliucinacijas“.