infa.lt

Asociatyvus paveikslėlis

Ar girdėjote apie 12 su puse valandos trukusį 27 valstybių vadovų susitikimą, kurio metu pavyko susitarti vos dėl kelių dalykų, neskaitant to, kad „spręsime po poros mėnesių“ arba „tiesiog susitarsime dėl formuluotės, kuri nieko nereiškia, bet atrodo, kad esame vieningi“ arba „bent jau pasidžiaukime, kad išsprendėme visus darbotvarkės klausimus ir nereikės grįžti penktadienį“? – pradeda savo straipsnį „Politico“ leidinys. infa.lt pateikia svarbiausius akcentus:

ES vadovų aukščiausio lygio susitikimas Briuselyje, vykęs spalio viduryje, baigėsi be jokių konkrečių sprendimų pagrindiniais klausimais, tokiais kaip įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimas Ukrainos paramai ir Europos gynybos stiprinimas.

Lyderai išreiškė ketinimus, bet atidėjo detales vėlesniems susitikimams, atskleisdami gilėjantį susiskaldymą tarp šalių narių. Kaip pažymi „Politico“, „niekas konkretaus nebuvo nuspręsta dėl užšaldytų Rusijos aktyvų“, o tai atspindi atsargią diplomatiją, kai ambicingi tikslai lieka tik deklaracijomis.

Susitikimas, nors ir pilnas diskusijų, daugiau priminė erdvės pažadams, o ne veiksmams, ypač švelniai paliesdamas karo Ukrainoje pasekmes ir saugumo grėsmes.

Europos lyderiai aptarė ginklavimosi planus iki 2030 m., siekdami sustiprinti kolektyvinę gynybą be iš karto prisiimtų įsipareigojimų. Akcentu tapo gynybos išlaidų padidinimas ir koordinacija, reaguojant į karą Ukrainoje bei globalias grėsmes, su Vokietija, siūlančia „parengties iniciatyvą“ resursams mobilizuoti iki dešimtmečio pabaigos.

Detalės liko miglotos, bet citata iš straipsnio atskleidžia esmę: „Mums reikia būti pasirengusiems iki 2030 m. apginti save“. Tai žingsnis link savarankiškesnės gynybos, tačiau be finansinių įsipareigojimų, kurie leistų greitai įgyvendinti ambicijas.

Klimato kaitos planai aukščiausio lygio susitikime liko ties 2030 m. emisijų mažinimo tikslų patvirtinimu, bet naujų susietų įsipareigojimų nepriimta. Lyderai pakartojo įsipareigojimus „Žaliajam kursui“, pripažindami ekonominį spaudimą dėl energetikos krizės ir diskutuodami apie išėjimo iš iškastinio kuro fazę, su kai kuriomis valstybėmis narėmis, besipriešinančiomis griežtesnėms datoms.

Straipsnyje pabrėžiamas dėmesys „tvariems perėjimams be atsigavimo sutrikdymo“, bet be konkrečių žingsnių, tokių kaip subsidijų perskirstymas ar naujų reguliacijų. Tai rodo, kad klimato naratyvas, nors ir prioritetinis, nusileidžia geopolitiniams rūpesčiams.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pavadino šį viršūnių susitikimą „lūžio tašku“ Europos požiūryje į žaliąją politiką ir pridūrė, kad jam pavyko į ES planą įtraukti prekybos anglies dioksidu sistemą, įtraukiant ir šildymo bei transporto išmetamuosius teršalus, taip pat „peržiūros sąlygą“, kuri suteiks valstybėms narėms galimybę atidėti arba pakoreguoti diegimą.

„Mes neutralizavome grėsmę lenkų šeimoms ir vairuotojams“, – pareiškė jis, pavadindamas šį pokytį signalu, kad „Europa pagaliau kalba mūsų kalba“.

Be pažado migraciją laikyti „prioritetu“, ES lyderiai nepasiekė jokio proveržio dėl įstrigusio pasiūlymo kalbant apie „naštos pasidalijimą“.

Tas pats įvyko ir su Rusijos įšaldytais aktyvais. Galiausiai lyderiai susitarė dėl klasikinio ES viršūnių susitikimo rezultato: apgaulės. Jie pavedė Europos Komisijai „pateikti variantus“ kitame Europos Vadovų Tarybos susitikime – iš esmės nuspręsdami nepriimti sprendimo.

Straipsnis apibūdina tai kaip „dieną, kai visi pagaliau pasakė, ką galvoja apie tikras grėsmes“. Ši atvira diskusija, nors ir emocinga, padėjo išvalyti orą, bet neperėjo į sprendimus, palikdama įspūdį kaip psichologinį lūžį, o ne praktinį žingsnį.

Viršūnių susitikimą vienas dalyvis pramintė „Švilpiko diena“ (angl. „Groundhog Day“), pagal 1993 m. filmą su Billu Murray, kur herojus įstringa laiko kilpoje ir kiekvieną rytą pradeda tą pačią dieną iš naujo. Lyderiai juokavo, kad diskusijos apie Rusijos sankcijas, Ukrainos paramą ir gynybą kartojasi be jokios pažangos – tos pačios tezės, tie patys prieštaravimai, tas pats rezultatas: nieko konkretaus.

Šis ES vadovų susitikimas paliko simbolinį pėdsaką, bet be konkrečių laimėjimų, atskleisdamas įtampas tarp ambicingų tikslų ir realaus susiskaldymo. Ginklavimosi planai iki 2030 m. ir klimato patvirtinimai suteikė vilties, o Tusko džiaugsmas ir „švilpiko diena“ pridėjo emocinio gyvumo, tačiau ateities susitikimai  slypi migloje arba „Švilpiko dienoje“.