infa.lt

youtube kadras

ES susiduria su masiniu nelegalios migracijos srautu, kuris per 2023 metus pasiekė 1,1 mln. prašymų, daugiausia per Viduržemio jūrą ir Balkanų maršrutą.

Pagrindinė problema – netolygus migracijos naštos paskirstymas: priešakinės linijos šalys, tokios kaip Graikija, Italija ir Ispanija priima 80% migrantų, o vidinės šalys (pvz., Vokietija, Vengrija) atsisako priimti „savo dalį“, keldamos įtampą ES viduje, praneša „Politico“ leidinys.

Tai lėmė 2015 m. krizę ir dabartinį politinį paralyžių, kur tokios šalys kaip Vengrija ir Lenkija atsisako kvotų, o Italija siūlo „išorinį apdorojimą“ Šiaurės Afrikoje.

ES Migracijos paktas, priimtas 2024 m., siekia spręsti šią problemą per „solidarumo mechanizmą“: šalys privalo priimti migrantus, mokėti 20 000 eurų už kiekvieną atsisakytą priimti arba remti sienų apsaugą.

Tačiau paktas įsigalios tik 2026 m., o Vengrija ir Lenkija jau paskelbė, kad jo nevykdys, reikalaujantys išimčių dėl Ukrainos pabėgėlių (Lenkija).

Magnus Brunner, naujasis migracijos komisaras, ragina greitinti įgyvendinimą, bet susiduria su pasipriešinimu, nes šalių valdžia bijo socialinių iššūkių, saugumo grėsmių ir rinkimų pasekmių, kai į valdžią grasina ateiti dešinieji, pasisakantys griežtai prieš nelegalių migrantų priėmimą (pvz., AfD – Vokietijoje, Giorgia Meloni – Italijoje).

Šalių nenoras priimti nelegalius migrantus kyla iš ekonominių, saugumo ir politinių priežasčių: perkrovos socialinėse sistemose, nusikalstamumo augimo baimė ir rinkiminis populizmas (pvz., Vokietijoje 30% rinkėjų mato migraciją kaip grėsmę).

Pavyzdžiui, Vengrija pastatė sieną su Serbija, o Italija siunčia migrantus į Albaniją. Brunneris siūlo „grąžinimo centrus“ trečiosiose šalyse, bet tai kritikuojama kaip žmogaus teisių pažeidimas. Rezultatas – ES biudžetas 2025 m. skiria 9,6 mlrd. eurų migracijai, bet be bendro mechanizmo našta lieka priekšakinėms šalims.

Perspektyvos – ES siekia subalansuoti, siūlydama finansinę pagalbą (pvz., 600 mln. eurų sienų apsaugai), bet be priverstinių kvotų. Brunneris ragina „naują solidarumo baseiną“, kur šalys mokėtų arba priimtų migrantus, bet Vengrija ir Lenkija atsisako, o Prancūzija ir Vokietija palaiko, bet nori lankstumo.

Jei paktas žlugs, ES rizikuoja patirti fragmentaciją, kaip 2015 m. krizės metu.

Jei migrantai būtų paskirstyti, ES tai būtų naudinga, teigia Politico, – efektyvesnė migracijos kontrolė stiprintų vidinį saugumą, sumažintų populizmą (dešiniųjų atėjimo į valdžią riziką) ir pagerintų ekonominę integraciją, .

Tai galėtų sutaupyti 10 mlrd. eurų per metus, jei sumažėtų neteisėtos migracijos srautai, ir sustiprintų ES geopolitinę poziciją, bet reikalauja politinės valios.