infa.lt

Belgijos premjeras, Bartas De Weweris
Foto: Annegret Hilse / Reuters

Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris pareiškė, kad Europos Komisijos planas panaudoti Rusijos įšaldytą turtą iš esmės prilygsta konfiskavimui.

Belgija nustatė ribas, kurias ji yra pasirengusi peržengti, kad Rusijos turtas būtų panaudotas 140 mlrd. eurų paskolai Ukrainai finansuoti, įskaitant ES šalių susitarimą dalytis visomis dabartinėmis ir būsimomis rizikomis, susijusiomis su planu, kurio vertė viršija 170 mlrd. eurų, praneša „Politico“ leidinys.

ES sostinės skuba nuraminti Belgijos susirūpinimą dėl paskolos prieš svarbų ES lyderių susitikimą spalio 23 d. Politinio susitarimo pasiekimas susitikime atvertų kelią blokui netrukus po to pateikti „teisinį“ pasiūlymą.

Iš 27 ES šalių Belgija turi didžiausią interesą, nes joje yra finansų depozitoriumas „Euroclear“, kuriame laikoma didžioji dalis Rusijos valstybės turto, įšaldyto po to, kai 2022 m. vasarį šalis pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą.

Belgijos vyriausybė baiminasi, kad jai teks atsakyti už bet kokius Rusijos pateiktus teisinius ir finansinius reikalavimus, todėl garsiai ragina visas ES šalis garantuoti paskolą, o tai iš esmės reiškia, kad bet kokios išlaidos (nuostoliai) bus padengtos mokesčių mokėtojų pinigais.

„Šios garantijos negali būti ribojamos 170 mlrd. eurų grynaisiais pinigais, kuriuos Komisija siūlo mobilizuoti“, – praėjusią savaitę Kopenhagoje vykusio neoficialaus viršūnių susitikimo metu ES lyderiams sakė Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris, remiantis POLITICO matytu pareiškimu.

„Potenciali rizika gali būti daug didesnė nei nominali aptariama suma.“

Svarbiausia, jis pridėjo dar vieną sąlygą, kad „garantijos automatiškai nepasibaigs, kai sankcijos bus panaikintos. Arbitražo procedūros gali būti pradėtos dar po kelerių metų“.

Šiame pareiškime, kuris yra diskusijų klausimų sąrašas, pateiktas Europos lyderiams spalio 1 d., išsamiai išdėstytos raudonos linijos, kurias De Weveris nustatė savo kolegoms lyderiams ir ES vykdomajai valdžiai, kurie ieško sprendimų, kad planas būtų priimtinas Belgijai.

Tai apima: nepalaikyti jokių priemonių, kurios galėtų būti interpretuojamos kaip turto konfiskavimas; teisiškai privalomas, griežtai vykdomas garantijas, kad Europos šalys dalytųsi visomis dabartinėmis ir būsimomis rizikomis tiek „Euroclear“, tiek Belgijai; ir susitarimą nedelsiant sumokėti pinigus, jei „Euroclear“ turės grąžinti turtą Rusijai, pavyzdžiui, po taikos susitarimo.

„Belgijos ministro pirmininko pareiškimas sukėlė daug sudėtingų klausimų, kurie vis dar nagrinėjami“, – sakė aukštas ES diplomatas, kuris pageidavo likti anonimu, kad galėtų kalbėti apie konfidencialaus pareiškimo turinį. „Galiausiai garantijos turi būti patikimos.“

Komisija pasiūlė panaudoti 175 mlrd. eurų grynųjų pinigų, kurie susidarė iš įšaldytų Rusijos valstybės turto investicijų į Vakarų vyriausybių obligacijas, siekiant finansuoti 140 mlrd. eurų reparacijų paskolą Ukrainai ir grąžinti ankstesnę G7 paskolą karo nuniokotai šaliai.

Šiuo metu pinigai yra nenaudojami ir laikomi indėliuose Europos centriniame banke (ECB) Euroclear priežiūroje, teigia „Politico“, tačiau kitų šaltinių duomenimis pinigai aktyviai investuojami, o iš to pelno gauti procentai daugumoje eina Ukrainai..

Reparacijos ar konfiskavimas?

Savo pareiškime lyderiams De Weveris pareiškė, kad Komisijos planas iš esmės prilygsta konfiskavimui – tai paneigia Komisijos poziciją, kad jos paskola nesusijusi su Rusijos valstybės turto konfiskavimu.

„Skirtumas tarp reparacijų paskolos ir konfiskavimo iš tiesų yra labai nedidelis“, – sakė De Weveris. „Jei šis turtas ilgą laiką liks įšaldytas, susitarimas galėtų būti vertinamas kaip kvazikonfiskavimas.“