infa.lt

Praėjus metams po Mario Draghi ataskaitos apie Europos konkurencingumą, energijos kainų krizė Europos Sąjungoje (ES) išlieka neišspręsta. Draghi ataskaita, paskelbta 2024 m. rugsėjį, pabrėžė, kad aukštos energijos kainos smarkiai kenkia ES įmonių konkurencingumui, ypač lyginant su JAV, kur elektros kainos yra 2–3 kartus, o gamtinių dujų – 4–5 kartus mažesnės, rašo „Politico“ leidinys.

Nauji duomenys iš Demokratijos studijų centro rodo, kad per pastaruosius trejus metus ES šalių pažeidžiamumas energijos kainų šokams išaugo daugiau nei penkis kartus, o mažmeninės kainos Centrinėje ir Rytų Europoje vis dar 40–70% viršija prieškrizinį lygį.

Tai kelia didžiausią grėsmę ES energijos atsparumui, pranokstant net Rusijos energijos resursų panaudojimo kaip ginklo keliamą riziką.

Mario Draghi ataskaitoje siūlyta masiškai investuoti į pasenusias elektros tinklų sistemas – 584 mlrd. eurų iki 2030 m. ir iki 2,29 trln. eurų iki 2050 m., siekiant pagerinti energijos prieigą ir efektyvumą.

Tačiau per metus ES nepadarė pažangos įgyvendindama šias rekomendacijas. Europos politikos inovacijų tarybos duomenimis, tik 11% Draghi pasiūlymų buvo įgyvendinta, o energijos sektoriuje apskritai nebuvo užbaigtas joks veiksmas.

Tarp priežasčių minimos nacionalinės interesų skirtys ir nenoras dalintis pigia energija tarp šalių.

ES pristatė „Prieinamos energijos veiksmų planą“, kuriame siūloma investuoti į JAV suskystintų gamtinių dujų projektus, tačiau šis planas sulaukė kritikos iš žaliųjų grupių. Iš kitos pusės šios dujos gerokai brangesnės, todėl problemos neišspręs.

Be to, politiniai nesutarimai ir lėtas sprendimų priėmimo procesas trukdo įgyvendinti būtinas reformas. Straipsnyje pabrėžiama, kad nesprendžiant šių problemų, regioniniai skirtumai ES didės, o tai kels grėsmę ekonominiam stabilumui ir klimato tikslams.

Draghi raginimai telkti išteklius ir veikti kaip vieningam blokui išlieka neišgirsti, o tai gilina ES konkurencingumo krizę.