infa.lt

Europos Komisija rengia planą, kaip perduoti beveik 200 mlrd. eurų iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainos atstatymui, pasibaigus kariniam konfliktui.

Derybos šiuo klausimu vyks rugpjūčio 30 d. Kopenhagoje, dalyvaujant ES užsienio reikalų ministrams.

Apie tai praneša „Politico“, remdamasis šaltiniais.

Planas nenumato nedelsiamo aktyvų konfiskavimo, kuriam prieštarauja dauguma ES šalių dėl finansinių ir teisinių problemų.

Europos Sąjunga ketina perkelti Rusijos turtą į „rizikingesnių investicijų“ kategoriją, kad iš jo gautų daugiau pelno.

Svarbu tai, kad ši priemonė reikštų netiesioginį turto konfiskavimą, kuriam dauguma ES šalių priešinasi dėl finansinių ir teisinių abejonių.

Šiam tikslui Briuselis svarsto galimybę sukurti specialią struktūrą, į kurią įeitų ne tik Europos Sąjungos šalys, bet ir G7 šalys, tokios kaip Jungtinė Karalystė ir Kanada.

Tai suteiktų Europai daugiau kontrolės įšaldytų aktyvų atžvilgiu, pažymi laikraštis.

Pagal galiojančias taisykles bet kuri ES šalis gali faktiškai grąžinti Rusijos aktyvus, vetuodama sankcijų pratęsimą.

Balsavimas šiuo klausimu vyksta kas pusmetį. Naujo mechanizmo sukūrimas padėtų Europos šalims apeiti šias taisykles, aiškina „Politico“.

Šios schemos šalininkai taip pat mano, kad tai yra žingsnis link galimo turto konfiskavimo ir perdavimo Ukrainai kaip bausmės Rusijai už atsisakymą sumokėti pokario kompensaciją.

2024 m. G7 šalys sutiko Kijevui skirti iš viso 45 mlrd. eurų pajamų, gautų iš pelno, gauto iš įšaldytų Rusijos lėšų.

Bendras ES ir G7 šalių įšaldytų Rusijos aktyvų dydis siekia apie 280 mlrd. eurų. Tai sudaro beveik pusę Rusijos užsienio  valiutos atsargų.

Iki šiol ES nerado teisinių pagrindų konfiskuoti Rusijos lėšas nuogąstaujant dėl euro kaip rezervinės valiutos pozicijos.

Ši visais atžvilgiais rizikinga priemonė svarstoma todėl, kad ES neuri net 8 mlrd eurų, reikalingų padengti Ukrainos 2026 m. biudžeti deficitui.