infa.lt

Vyriausybės gali nuspręsti paprašyti pigios paskolos iš ES iki antradienio termino.

Ukrainos pagrindiniai sąjungininkai Europoje ketina paprašyti dešimčių milijardų eurų Europos Sąjungos paskolų, kad galėtų bendrai įsigyti ginklų Ukrainai, taip pat sustiprinti savo gynybą, rašo „Politico“ leidinys.

Prieš antradienio terminą, iki kurio galima teikti paraiškas dėl naujos 150 mlrd. eurų vertės Europos saugumo pagalbos priemonės paskolų ginklams schemos, kelios ES šalys POLITICO pranešė, kad svarsto galimybę panaudoti šiuos pinigus, kad padėtų Ukrainai apsiginti nuo Rusijos invazijos.

Paskolų schema buvo pasiūlyta Komisijos kovo mėnesį kaip dalis platesnės „ReArm Europe“ programos.

Suomija, Danija, Estija, Lietuva ir Slovakija svarsto galimybę pasinaudoti paskolomis, kaip POLITICO pranešė keli diplomatai, o Lenkija, Čekija, Latvija, Bulgarija ir Graikija patvirtino, kad tai padarys.

Prancūzija taip pat greičiausiai kreipsis dėl paskolų, o Vokietija, Švedija ir Nyderlandai, kaip teigia su vyriausybių planais susipažinę šaltiniai, greičiausiai atsisakys.

Šalys taip pat svarsto galimybę tiesiogiai pirkti ginklus iš Ukrainos įmonių, o tai skatinama pagal SAFE programą. Tai leistų Kijevui „padidinti ginklų gamybos mastą ir technologinę integraciją su ES“, Ukrainos diplomatas sakė POLITICO.

ES gynybos komisaras Andrius Kubilius ketvirtadienį parašė, kad pagal šią programą mažiausiai 20 šalių pareikalaus iki 100 mlrd. eurų. Galutinis skaičius bus aiškesnis antradienį, kai baigsis terminas kreiptis dėl paskolų, nors Briuselis nurodė, kad netgi vėluojantys pareiškėjai nebus atmesti.

SAFE statymas

Briuselis pasiūlė 45 metų paskolų grąžinimo terminą ir iki 15 proc. avansinius mokėjimus. Pigios ilgalaikės paskolos būtų finansuojamos ES lygio skola, pasinaudojant bloko AAA kredito reitingu.

Programa iš pradžių sudomino apie 20 šalių, kurioms ES paskolos buvo suteiktos palankesnėmis palūkanų normomis nei rinkos, jei jos skolintųsi savo vardu.

Tačiau iš pradžių šis pasiūlymas atrodė nepriimtinas turtingoms Šiaurės šalims, kurios nepasitiki bendromis skolinimosi schemomis ir turi aukštus kredito reitingus, pavyzdžiui, Švedijai, Danijai ir Suomijai.

Šalys, turinčios didelius įsiskolinimus ir deficitą, pavyzdžiui, Austrija ir Italija, yra labiau linkusios nesinaudoti paskolomis, nes bijo padidinti esamą skolą.

Prancūzija, ilgametė ES gynybos išlaidų didinimo rėmėja, greičiausiai pasinaudos paskolomis, nepaisant vidaus biudžeto apribojimų. Belgija, kuri taip pat turi didelę skolą, pagal šią programą prašys nuo 7 iki 11 mlrd. eurų, teigia šį klausimą išmanantis pareigūnas.

Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis pirmadienį pareiškė, kad jo šalis pagal šią programą prašys 1,2 mlrd. eurų paskolų.

Šalys, esančios toliau nuo Rusijos, pavyzdžiui, Malta ir Ispanija, greičiausiai neprašys paskolų.