infa.lt

Jungtinė Karalystė pradės sekti vaikų prievartautojų etninę priklausomybę. Valdžios institucijos pagaliau pripažino sistemines nesėkmes kovojant su azijiečių prievartautojais – daugelį metų slėpta tiesa pradėjo aiškėti, rašo dienraštis „The Sun“.

Valdžios institucijos bus priverstos nustatyti vaikų viliojimo nusikaltėlių etninę priklausomybę po to, kai daugelį metų sąmoningai slėpė įrodymus, kad prievartautojų iš Azijos gaujos yra „pernelyg gausios“ („viliojimas” – tai ilgalaikis glaudžių, pasitikėjimu grįstų santykių tarp suaugusiojo ir vaiko užmezgimas siekiant jį seksualiai išnaudoti).

Skandalingą reiškinį smerkiančioje ataskaitoje atskleidžiamos katastrofiškos Didžiosios Britanijos valstybės nesėkmės kovojant su smurtu prieš baltaodes mergaites ir raginama atlikti nacionalinį tyrimą, kad būtų „padėtas taškas šiai problemai“.

Seras Keiras Starmeris pritarė baronienės Louise Casey rekomendacijoms atlikti tyrimą, nors anksčiau jis panašius reikalavimus atmetė kaip „pataikaujančius kraštutinių dešiniųjų siekiams”.

Jungtinės Karalystės vidaus reikalų sekretorė Yvette Cooper parlamento nariams sakė, kad vyriausybė taip pat sutiks su kitais reikalavimais, įskaitant privalomą kaltinimą išprievartavimu visiems suaugusiesiems, turėjusiems lytinių santykių su vaiku.

Ji taip pat atsiprašė aukų Didžiosios Britanijos valstybės vardu už tai, kad „nesugebėjo užtikrinti jūsų saugumo“.

Po skubaus audito, kuris truko tris mėnesius, baronienė Casey apgailestavo, kad „klausimai apie etninę priklausomybę daugelį metų buvo ignoruojami“.

Ji teigė, kad „visoje šalyje buvo nuteista pakankamai daug azijiečių kilmės vyrų grupių, kad būtų pateisinamas išsamesnis tyrimas“.
„Vietoj tyrimo mes matome, kaip pėdsakai užglaistomi. Susidariusiame vakuume naudojami neišsamūs ir nepatikimi duomenys, kurie tarnauja juos pateikiančiųjų tikslams. Sistemoje teigiama, kad [šalyje] yra didžiulė baltųjų nusikaltėlių problema, nors šis teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais“.

„Tai nedaro garbės niekam, o mažiausiai – azijiečių, pakistaniečių ar musulmonų bendruomenių nariams, kurie veltui kenčia, nes piktnaudžiautojai naudojasi šia klaidinančia informacija, kad sėtų ir skleistų neapykantą.“

Kaip praėjusią savaitę pirmasis pranešė „The Sun“, ataskaitoje taip pat nurodomas ryšys tarp nelegalios migracijos ir vaikų seksualinio išnaudojimo  skandalo.

Savo kalboje Bendruomenių rūmuose Y. Cooper atsiprašė Didžiosios Britanijos valstybės vardu.

Ji pareiškė: „Noriu dar kartą nuoširdžiai atsiprašyti seksualinio išnaudojimo ir priekabiavimo prie vaikų gaujų aukų ir nukentėjusiųjų už neįsivaizduojamą skausmą ir kančias, kurias patyrėte, ir už dešimtmečius trukusį mūsų šalies institucijų nesugebėjimą užkirsti kelią šiai žalai ir užtikrinti jūsų saugumą.”

Kova su vaikų prievartautojais

Baronienės Casey ataskaitoje pateikta 12 skubių rekomendacijų, kaip kovoti su vaikų prievartavimo skandalu, kurias, vidaus reikalų ministro teigimu, vyriausybė pilnai įgyvendins.

Dokumente raginama sugriežtinti teisės aktus, kad bet kuris suaugęs asmuo, turėjęs lytinių santykių su jaunesniu nei 16 metų vaiku, būtų automatiškai kaltinamas išžaginimu, panaikinant dabartines teisines „pilkąsias zonas“, leidžiančias prievartautojams išvengti tinkamos bausmės.

Ataskaitoje taip pat rekomenduojama visoje šalyje atlikti tyrimą, kad daugiau nusikaltėlių būtų patraukti atsakomybėn, įskaitant senų nutrauktų bylų arba bylų, kuriose tyrimai taip ir nebuvo baigti, peržiūrą.

Policija, vietos valdžios institucijos ir socialinės rūpybos įstaigos turėtų atsakyti už praeities nesėkmes. Šiuo tikslu reikėtų remti vietos tyrimus ir organizuoti ankstesnių teisinių apžvalgų šiuo klausimu peržiūrą.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad svarbu rinkti geresnius ir skaidresnius duomenis, ypač apie nusikaltėlių etninę priklausomybę, siekiant visapusiškai suprasti grupinio išnaudojimo modelius ir kovoti su jais.

Siekiant pagerinti prevenciją ir reagavimą, dokumente raginama gerinti policijos, vaikų teisių apsaugos tarnybų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų keitimąsi informacija, kad būtų galima laiku pastebėti įspėjamuosius ženklus ir imtis tinkamų veiksmų.

Ataskaitoje rekomenduojama vaikų seksualinį išnaudojimą vertinti taip pat rimtai, kaip ir stambų organizuotą nusikalstamumą, taikant specializuotus tyrimo metodus ir teikiant pirmenybę į aukas orientuotam požiūriui.

Dokumente raginama nutraukti žalingą paauglių mergaičių (ypač tų, kuriomis rūpinasi ne tėvai suaugusieji), kurios pernelyg dažnai laikomos ne pažeidžiamais vaikais, o bendrininkėmis, „suaugimo“ praktiką.

Vyriausybė taip pat raginama šalinti teisines taksi licencijavimo spragas, leidžiančias vairuotojams taikyti nesuderintą vietinę praktiką, dėl kurios vaikams dažnai kyla dar didesnė rizika.

Nukentėjusiesioms turėtų būti nedelsiant ir be teisinio delsimo suteikta psichologinė pagalba, o jų fiziniam ir psichiniam atsigavimui turėtų būti teikiama pirmenybė kartu su baudžiamuoju tyrimu.

Galiausiai, ataskaitoje raginama imtis ryžtingos, koordinuotos lyderystės nacionaliniu lygmeniu ir parengti ilgalaikę strategiją, kuri užtikrintų, kad grupinio seksualinio vaikų išnaudojimo problema būtų tinkamai sprendžiama ir daugiau niekada nebūtų ignoruojama.

Visoje Jungtinėje Karalystėje gaujos ir toliau seksualiai išnaudoja vaikus, o pareigūnai negali nustatyti jų skaičiaus.

Baronienės Casey atliktame audite nustatyta, kad policijoje, vietos valdžios institucijose ir teismų sistemoje „trūksta naujų tyrimų“, o turimi „duomenys yra neišsamūs“, todėl prievartos mastas nežinomas.

Policija 2023 m. užregistravo tik 700 grupinio išnaudojimo nusikaltimų, tačiau ataskaitoje įspėjama, kad „tai vargu ar tiksliai atspindi tikrąjį problemos mastą“.

Dokumente taip pat teigiama, kad kasmet seksualinę prievartą patiria apie 500 000 vaikų, tačiau apie daugumą atvejų niekada nepranešama ir jie nepripažįstami.

Dokumente teigiama, kad 2/3 atvejų nusikaltėlių etninė priklausomybė nebuvo nurodyta, o tai suveda į nulį galimą visos šalies statistikos naudą.

Tačiau trijose policijos apygardose vietos duomenys liudija, kad tarp įtariamųjų buvo „neproporcingai daug azijiečių kilmės vyrų“, įskaitant pakistaniečius.

Baronienė Casey teigė, kad sistema daugelį metų „vengė“ atskleisti tiesą, todėl netikslūs duomenys slėpė dėsningumus, o aukos liko be atsakymų.

Ji įspėjo, kad ši Didžiosios Britanijos valstybės sistemos klaida „pakenkė ir aukoms, ir įstatymų besilaikantiems Azijos bendruomenių nariams”.