infa.lt

Lenkijos – Vokietijos pasienis | Reuters nuotr.

ES kelionių be sienų erdvėje vis dažniau taikoma „laikina“ pasienio kontrolė, rašo „Politico“ neminėdamas, kokios gi reikalingos sąlygos, kad ta „laikina kontrolė“ būtų atšaukta.

ES Šengeno zona nebėra jauna ir energinga laisvo keliavimo erdvė, kokia buvo kadaise.

Lygiai prieš 40 metų šią savaitę Belgijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Prancūzijos ir Nyderlandų ministrai įlipo į laivą „Princess Marie-Astrid“ ir išplaukė į Mozelio upės vidurį prie trišalės sienos pačioje Europos širdyje. Ten, netoli mažos Liuksemburgo komunos Šengeno miestelio, jie pasirašė pasižadėjimus palaipsniui panaikinti bendrų sienų kontrolę.

Jų įsipareigojimas tapo didžiausios pasaulyje laisvo keliavimo erdvės kertiniu akmeniu: Šiandien Šengeno erdvėje be sienų gali galėjokeliauti 450 mln. žmonių iš 29 šalių, iš kurių keturios nepriklauso ES, o patikrinimai turėtų būti tik laikina paskutinė priemonė išimtinėmis aplinkybėmis. Turėtų.

Šių metų birželį 11 iš 29 Šengeno erdvės šalių, įskaitant Austriją, Prancūziją, Vokietiją, Italiją ir Nyderlandus, pranešė Europos Komisijai apie planus atnaujinti sienų kontrolę.

Dešimt iš jų paskelbė apie kontrolę per šešis mėnesius, o kelių šalių patikrinimai buvo tik naujausias ilgos kontrolės atkarpos pratęsimas.

Vokietija, praėjusiais metais įvesdama patikrinimus prie visų savo sienų, taip pat nurodė, kad nelegali migracija kelia „rimtą grėsmę visuomenės saugumui“. Kai Frydrichas Mercas tapo kancleriu, Vokietija dvigubai sustiprino šią kontrolę.

Lenkijos Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas patikrinimus pavadino nepriimtinais, o Čekijos vidaus reikalų ministras Vítas Rakušanas pareikalavo, kad Vokietija apribotų jų poveikį tarpvalstybiniam keliavimui.

Nusivylimas ar evoliucija?

„Migrantai“ – raktinis žodis, kuriuo šalys grindžia atnaujintus patikrinimus. Be Vokietijos, jį taip pat įvardijo Slovėnija, Italija, Austrija, Nyderlandai, Prancūzija ir Bulgarija, kaip pagrindinę kontrolės atnaujinimo priežastį.

Praėjusį mėnesį Belgijos vidaus reikalų ministras Bernardas Quintinas (Bernard Quintin) „POLITICO“ teigė, kad Belgija taip pat turėtų „atkurti tam tikrą kontrolę prie savo vidaus sienų“, kad įgyvendintų „stiprius“ vyriausybės migracijos planus.

Jis tvirtino, kad tokia kontrolė neprieštarauja Šengeno principams, nes „nuo 1985 m. iki 2025 m. padėtis Europoje ir likusiame pasaulyje labai pasikeitė“, o teisinės sistemos „vystosi“.

infa.lt: Akivaizdu tampa tai, kad Briuselio valdytojai nesugeba suprasti paprasto dalyko – žmonės nacionalinėse valstybėse jau atsikando migrantų „gėrio“ ir spaudžia savo vyriausybes imtis priemonių. Būtent dėl to stiprėja dešiniosios partijos pasisakančios griežtai prieš migrantus ir jų deportavimą.

Sienų vidaus kontrolė dings tik tada, kai išnyks jos atsiradimo priežastis – migrantai. Tačiau iki tol ji tik plėsis.