infa.lt

Vokietijos federalinė žvalgybos tarnyba (BND) nemato jokių „karo nuovargio“ požymių Rusijoje. BND vadovas Bruno Kahlas pasakoja, kokių pasekmių tai gali turėti Europai, rašo „Handelsblatt“ leidinys.

Berlynas – Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vertinimu, Rusijos gyventojai iš esmės remia prezidentą Vladimirą Putiną ir jo karinius tikslus Ukrainoje.

„Susidaro įspūdis, kad visa Rusijos tauta pasirengusi sekti V. Putinu, kad šie kariniai veiksmai yra būtini, kad blogasis NATO aljansas yra agresorius“, – pareiškė BND prezidentas Bruno Kahlas tinklalaidėje „Table Today“. „Ir kad vardan Rusijos garbės ir šlovės verta įsitraukti į šį konfliktą ir pašalinti šį neteisingą režimą Ukrainoje, jei galima taip išsireikšti.“

Pasak B. Kahlo, nepajudinamą V. Putino palaikymą lemia tai, kad Kremliaus vadovas kontroliuoja visas žiniasklaidos priemones. Tai leidžia jam „manipuliuoti visa šalimi nuo vakarų iki rytų bet kuria kryptimi“.

Žinoma, „politiniuose sluoksniuose vyriausybė turi šiek tiek skirtingas nuomones dėl to, ar tam tikras karinių veiksmų žingsnis yra tinkamas“. Pasak Kahlo, „nuovargis nuo konflikto“ geriausiai pasireiškia ten, kur vyksta mūšiai ir kariai mato, kaip „aukojama daugybė žmonių“.

Tačiau tai nieko nepadeda. „Jie paprasčiausiai užverbuoja daugiau savanorių nei reikia“, – aiškino žvalgybos vadovas.

„Pavieniai žmonės, įskaitant atskirus dalinius, dezertyruoja iš fronto, tačiau tai padėties nekeičia. Jie paprasčiausiai verbuoja daugiau savanorių nei reikia”, – tikina B.Kahlas.

„Atskiras žmogus ir net atskiras dalinys Rusijos kariuomenėje niekada neturėjo didelės reikšmės“.

Pasak BND vadovo, žvalgybos duomenys taip pat rodo, kad V. Putinas tikriausiai nesustos Ukrainoje, o Rusijos kariškiai gali net žengti į NATO teritoriją.

„Esame visiškai tikri ir turime reikiamų žvalgybos duomenų apie tai, kad Ukraina yra tik vienas žingsnis pakeliui į Vakarus”, – sakė Bruno Kahlas.

Kaip Rusija gali išbandyti NATO bloką

Nepaisant to, tai nereiškia, kad didelės šarvuotosios pajėgos bus perkeltos iš rytų į vakarus, tęsė B. Kahlas. „Mes nematome, kad taip atsitiktų. Tačiau manome, kad NATO sąjungininkų įsipareigojimas kolektyvinei gynybai bus išbandytas”.

Maskvoje yra politikų, kurie nebetiki, kad penktasis NATO sutarties straipsnis veikia. „Ir jie norėtų jį patikrinti.”

Scenarijus susijęs su Šiaurės Atlanto sutarties penktuoju straipsniu. Jei Rusija užpuls NATO valstybę narę, sutarties valstybės narės prireikus taip pat turės suteikti karinę pagalbą.

Nuo 2016 m. kibernetinė erdvė taip pat laikoma karo veiksmų vieta.

Nuo tada NATO traktuoja atakas per duomenų tinklus taip pat, kaip ir sausumos, jūrų ir oro pajėgų atakas. Po kibernetinių atakų NATO šalys taip pat gali paskelbti karo padėtį.

Taigi kompiuteriai taip pat laikomi „ginklais“.

BND vadovas paaiškino, kad norint išbandyti sąjungininkų santykius nebūtina vykdyti didelio masto sprogdinimus ar pasitelkti šarvuotąsias pajėgas.

„Pakanka pasiųsti žaliuosius žmogeliukus į Estiją ginti tariamai engiamų rusų mažumų“.

Bruno Kahlas taip užsimena apie Rusijos veiksmus prieš 11 metų aneksuojant Krymo pusiasalį. Tuomet dalyvavo Rusijos specialiosios pajėgos be skiriamųjų ženklų ant uniformų, kurios tuo metu buvo vadinamos „žaliaisiais žmogeliukais“.

2014 m. kovo 18 d. Maskvos Valstybės Dūma prijungė pusiasalį prie Rusijos Federacijos. Šis sprendimas nėra pripažintas tarptautiniu mastu.

NATO tarptautinio Šiaurės Rytų korpuso vadas generolas Jürgenas-Joachimas von Zandrartas (Jürgen-Joachim von Zandrart) Estijos scenarijų laiko realiu.

„Maskva sieks išbandyti Aljanso jėgas – pavyzdžiui, bandydama prijungti Kaliningradą prie Rusijos įtakos zonos arba užimdama ribotą teritoriją Estijoje ir (arba) Latvijoje“, – neseniai laikraščiui „Tagesspiegel“ sakė generolas.

„Šiam tikslui būtų galima pabandyti panaudoti rusakalbių mažumas Baltijos šalyse.“ Jo nuomone, tokie scenarijai šiuo metu yra labiausiai tikėtini, kad bus išbandytas aljansas ir nuspręsta, kaip toli galima nueiti ateityje.

BND vadovas Kahlas apie karą Ukrainoje: „Putinas reikalauja kapituliacijos ir nieko daugiau”

BND praneša apie rimtą padėtį Vokietijoje ir Europoje. Rusijos vadovybės tikslas – išplėsti savo įtakos sferą į Vakarus, sakė Kahlas.

„Jie nori nustumti NATO atgal į 1990-ųjų pabaigos būklę. Rusai nori išstumti Ameriką iš Europos, ir tam jiems tinka bet kokios priemonės”. Žvalgybos pareigūnas perspėjo:  „Tam reikia užkirsti kelią pačioje pradžioje”. Užkardymas yra „mažiausiai kruvinas būdas“ užkirsti kelią karui.

Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas nemano, kad Vakarų derybos su Rusija teikia vilčių. „Nėra nė menkiausio ženklo, kad Putinas pakeitė savo nuomonę, agresyvų elgesį, norą įgyvendinti savo planą“, – pažymėjo Kahlas.

Komentuodamas paskutines Ukrainos ir Rusijos derybas, BND vadovas paaiškino: „Naujausias Stambule perduotas dokumentas yra geriausias įrodymas, kad iš tikrųjų reikalaujama kapituliacijos ir nieko daugiau.“