infa.lt

youtube.com nuotrauka

Nupirko Kvailys turguje Tiesą. Sėkmingai nupirko, nieko nepasakysi. Davė už ją tris kvailus klausimus ir dar du niuksus grąžos gavo – ir nuėjo.

Bet lengva pasakyti – nuėjo! Su Tiesa vaikščioti – ne taip jau ir paprasta. Kas bandė – žino. Sunki ta Tiesa. Važiuoti su ja – nevažiuosi, o tempti ant savęs – ar toli nuneši?

Tempia Kvailys savo Tiesą, kankinasi. O mesti gaila. Kaip bebūtų, už ją užmokėta.

Atsivilko namo vos gyvas.
– Tu kur Kvaily prapuolęs buvai? – užsipuolė jį žmona.

Papasakojo jai Kvailys viską, kaip yra, tik vieno dalyko paaiškinti nesugebėjo: kam ji reikalinga šita Tiesa, kam reikalinga ir kaip ja naudotis..

Guli Tiesa viduryje gatvės, į jokius vartus netelpa, o Kvailys su žmona tariasi – ką su ja daryti, kaip ūkyje pritaikyti.

Mąstė ir šiaip, ir anaip, nieko nesugalvojo. Ką bedarysi – nėra kur tą Tiesą dėt!
– Eik, – sako Kvailiui žmona, – parduok savo Tiesą. Daug neprašyk, kiek duos, tiek ir gerai bus. Vis tiek naudos iš jos jokios nėra.

Velkasi Kvailys į turgų. Atsistojo matomoje vietoje, šaukia:
– Tiesa! Tiesa! Kam Tiesa reikalinga – čiupkite!

Bet niekas neprieina ir niekas nečiumpa.
– Eiii, žmonės! – rėkia Kvailys. – Imkit Tiesą – pigiai atiduosiu!
– Na, ne, – atsako žmonės. – Mums tavo Tiesa nereikalinga. Pas mus sava yra, nepirkta.

Bet štai prie Kvailio Gudruolis priėjo. Pasisuko aplink Tiesą, klausia:
– Ką vyruti, Tiesą parduodi? O daug prašai už ją?
– Nedaug, visai nedaug, – apsidžiaugė Kvailys.
– Atiduosiu už ačiū.
– Už ačiū? – ėmė skaičiuoti Gudruolis. – Nee, man tiek brangoka.

Bet čia priėjo dar vienas Gudruolis ir irgi ėmė matuotis Tiesą. Žiūrinėjo jie, taikėsi ir nutarė nupirkti vieną Tiesą dviem. Taip ir suderėjo.

Pasidalijo tiesą į dvi dalis. Gavosi dvi pusiau-tiesos, kiekviena ir lengvesnė ir patogesnė, nei buvo pilna. Tokios pusiau-tiesos – atsižiūrėt negali.

Eina Gudruoliai per turgų ir visi jiems pavydi. O po to ir kiti Gudruoliai jų pavyzdžiu ėmė sau pusiau-tiesas meistrautis.

Dalija Gudruoliai Tiesą, pusiau-tiesas gaudami. Dabar jiems kur kas lengviau kalbėtis tarpusavyje.

Ten, kur reikėtų pasakyti: „Jūs niekšas!“ – galima tarti: „Jūs sunkaus būdo žmogus“. Chamą galima pavadint išdykėliu, o melagį – fantastu. Iškrypėlį – kitokios orientacijos žmogumi.

Ir netgi mūsų Kvailio niekas dabar kvailiu nevadina!
Apie kvailį dabar sakoma: „Savotiško mąstymo būdo žmogus“.

Žmonėse taika ir sutarimas.

Tik Tiesos nebeliko…

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami ją Jums patogiu būdu