infa.lt

youtube video kadras

Kai vieną eilinį balandžio pabaigos pirmadienį griuvo Ispanijos elektros tinklas, kartu su juo žlugo ir svajonės apie atsinaujinančiąją energiją bei ekologišką perėjimą, rašo „Mises Institute“ leidinys.

Šiuose puslapiuose Ryanas McMakenas suskubo pabrėžti, kad pagal Europos žaliojo susitarimo tipo politinį požiūrį, prieinamumas ir patikimumas nėra svarbios Europos elektros tinklo dorybės. Jei į vieną elektros energijos tinklą sukišime per daug odiozinių ekskrementų, jis būtinai sugrius.

Nors su šia istorija vis dar aiškinamasi, ir Ispanijos pareigūnai neigia, kad atsinaujinantys energijos ištekliai buvo dažnio sumažėjimo, dėl kurio buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas maždaug 60 mln. žmonių Ispanijoje ir Portugalijoje, priežastis, keli komentatoriai ir ekspertai dabar viešai prisipažino, kad dėl to kalta didžiulė priklausomybė nuo Saulės energijos tuo metu, kai buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas.

Vis mažiau svarbios pagrindinės ir korporacinės žiniasklaidos tiesioginis bandymas tai nušviesti gavosi gan nykus. Juokinga, kad „Reuters“ propagandinio straipsnio autorius bandė nustumti kaltę nuo žaliųjų dievybių, aiškindamas, kad dėl to kalta ne atsinaujinančioji energetika, o „atsinaujinantys energijos šaltiniai šiuolaikiniame tinkle“. Gerai.

Grįžkime šiek tiek atgal. Ar pastaruoju metu girdėjote ką nors apie ESG – aplinkosaugos, socialinius ir valdymo principus? Aš taip pat ne. Vos per kelerius trumpus metus įvyko nepaprastas posūkis kompanijų „ESG“ naudojime.

Iš visur paplitusio ir viską apimančio termino, kurį naudojo kiekvienas generalinis direktorius ir kurį kiekvienam darbuotojui primesdavo kiekvienas personalo skyrius kiekvienoje pakankamai didelėje įmonėje, ESG virto niekuo. Jis tiesiog išnyko.

Beveik akimirksniu visi jį pamiršo. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad tik 7% tų, kurie prieš kelerius metus buvo pasamdyti dirbti su įmonių ESG, šiandien vis dar dirba šioje srityje. Bum – ir dingo.

Ir visa tai vyko labai tyliai. Mattas Levinas iš „Bloomberg’s Money Stuff“ ne kartą kėlė hipotezę, kad ESG, kaip ir daugelis kitų dalykų, yra žemų palūkanų normų reiškinys. Kai palūkanų normos ir infliacija ėmė augti, žmonės greitai atsisakė pastangų demonstruoti aplinkosaugos ir socialinio teisingumo vertybes.

Atsižvelgdamas į Ispanijos katastrofą prognozuoju, kad panašus likimas ištiks ir „žaliąją bangą“, arba grėsmingą energetikos pertvarką, kai ant kiekvieno stogo įrengiamos saulės baterijos, o kraštovaizdis apstatomas vėjo jėgainėmis.

Kodėl? Išskyrus tai, kad žaliasis perėjimas naudojamas politiniame ir socialiniame diskurse ir griaunami energijos tinklai, iš tikrųjų jis beveik nieko nekeičia. Per daugiau nei 30 metų, kai jis užvaldė intelektualų ir politikų protus, jis beveik nieko nepasiekė.

Netikite manimi? Atsiverskite pasaulinio pirminės energijos suvartojimo pagal šaltinius grafiką ir įsitikinkite patys.

1991 m., kai aš gimiau, – pasirinkime atsitiktinius 1990-uosius metus, kai klimato kaitos judėjimas įgavo pagreitį, – 77,5% suvartojamos energijos sudarė nafta, dujos ir anglis.

2023 m., po trilijonų, išleistų elektros tinklui elektrifikuoti, Saulės elektrinėms statyti ir vienai ar kitai ekologinei iniciatyvai subsidijuoti, po karštligiškų socialinių ir politinių pastangų mažiau skraidyti lėktuvais, valgyti „tvarų“ maistą, perdirbti plastiką ir t. t., yra beveik tas pats skaičius 76,55 proc. Trys dešimtmečiai spaudimo, pinigų ir propagandos, o rodyklė vos krustelėjo.

Pasirodo, žmonėms reikia energijos, automobilių, daiktų, kelionių – ir apskritai išgyvenimo. Viskas, kas daroma iš viršaus, kad tam sutrukdytų, turi tik nedideles pasekmes.

Vienintelis dalykas, kurį iš tikrųjų padarėte, tai destabilizavote daugelį energijos tinklų visame pasaulyje. Saulės ir vėjo energija išstūmė šiek tiek biomasės ir šiek tiek branduolinės energijos – vienu procentu – ir jau dabar elektros tinklai griūva. Ispanijos pavyzdys.

Ir tai nereiškia, kad mes (kabutėse „mes“) apie tai nežinojome. Daugybėje ataskaitų – nuo JAV Federalinės energetikos reguliavimo komisijos iki Oksfordo energetikos studijų instituto – aiškiai teigiama: daugiau nepatikimų šaltinių – mažesnė tinklo inercija – didesnė dažnio griūties ir visiško išjungimo rizika.

Dideli pokyčiai energetikos sistemose, kai biokurą pakeitė anglis, o vėliau anglį – gamtinės dujos, iš esmės baigėsi XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje. Iš istorinės žmonijos patirties ir jos sąveikos su gamta išmokta pamoka: gauname daugiau ir geresnės energijos – pigesnės, greitesnės, saugesnės, stabilesnės.

Ne blogesnės, brangesnrs ir mažiau patikimos. „Kiekvienas energetikos perėjimas istorijoje, – rašiau praėjusiais metais, – buvo adityvus“. Mes nepakeičiame ir neatsisakome energijos šaltinių – tiesiog pridedame naujų, geresnių. Ir, kaip rodo Ispanijos energetikos katastrofa, tokie nepatikimi šaltiniai kaip vėjas ir Saulė nėra patys geriausi.

Kaip tyliai iš dėmesio fokuso dingo ESG, taip, tikėkimės, išnyks ir visuotinė „žalioji manija“.

Klimato politikos dėsnis, kuriam Roger Pielke jaunesnysis suteikė savo vardą, yra toks: „Kai susiduria aplinkosaugos ir ekonominiai tikslai, laimi ekonomika“.

Tai pastarųjų trijų dešimtmečių žaliosios teisėkūros ir propagandos, taip pat pastarojo meto ESG reiškinio pamoka. Kai įsijungia finansiniai ir ekonominiai veiksniai, svajonės (ar veikiau košmarai) apie klimato „krizes“ ir skubias priemones joms spręsti – išnyksta.

Dabar, kai dauguma elektros tinklų Vakaruose yra persotinti vėjo ir Saulės energijos, dėl ko sparčiai kyla kainos, o elektros energijos tiekimo sutrikimai dažnėja, žaliosios svajonės paprasčiausiai tyliai baigsis.

Ilgainiui visas vadinamasis „žaliasis perėjimas“ taps istorine keistenybe, įdomia tik sociologams ir politikos istorikams. Ir ačiū Dievui.