infa.lt

Valstybė turi kištis ir bausti už smurto apraiškas, bet ji neturi kištis į vaikų auklėjimą

Valstybė turi kištis ir bausti už smurto apraiškas, bet ji neturi kištis į vaikų auklėjimą

03 vasario
16:44 2017

Facebook tinkle toliau tęsiasi neformali ir net neakivaizdi diskusija, kurią kartais galima pavadinti ideologine priešprieša, dėl požiūrio į fizines bausmes vaikams. Ar tėvai turi teisę patys nuspręsti kokiomis priemonėmis auklėti savo vaiką, siekiant išauginti jį geru žmogumi ir doru piliečiu, ar visgi tą turi teisę daryti valstybė, tai yra, žmonės valdžioje, prisiėmę sau teisę spręsti kaip kam gyventi savo šeimose. Ir tada neišvengiamai kyla klausimas – kas yra šeima? Ar valdžios kontroliuojama pusiau savarankiška priimant sprendimus savo pačios atžvilgiu visuomenės ląstelė, ar ta pati visuomenės ląstelė laisvai priimanti sprendimus savo pačios narių, kurių šaltinis ji ir yra, atžvilgiu? Žemiau įdėtame tekste viena iš pozicijų.

pavAndrius Švarplys

Ką parodė provokacija?

1. Liberalizmo apvertimas ir anti-liberalių politinių nuostatų įsivyravimas.

Liberalizmas istoriškai kilo kaip reakcija į šimtmetį trukusius religinius karus. Buvo įvestas liberalus tolerancijos principas, kuris reiškė, kad įstatymas saugo privačią sferą nuo bet kurios socialinės grupės prievartos ir spaudimo. Valstybei buvo uždėtas konstitucinis draudimas privilegijuoti kokią nors religinę/politinę grupę ir numatyta pareiga ginti tą žmonių grupę, kuri patiria spaudimą ir jai gresia susidorojimas.

The Rule of Law, „mano namai-mano tvirtovė“, „leiskite mums veikti“, „kas neuždrausta įstatymu – tas leidžiama“, freedom of speech/expression – visi šie principai ir sudaro vienintelį tikrąjį Vakarų liberalizmą.

Šiandien mes matome šių principų ir vardo apvertimą. Valstybės visuotinis reguliavimas kaip auklėti savo vaikus yra vadinamas liberalizmo vardu. Valstybė nutolsta nuo tiesioginės savo pareigos apginti savo piliečius nuo smurto ir imasi įstatymu reguliuoti šeimų gyvenimus (kurių absoliuti dauguma neturi nieko bendro su smurtu).

Grupė žmonių įtiki ir sveikina tokią siūlomą valstybės nuostatą. Tai jų teisėtas reikalas, tačiau ką tai turi bendra su liberalizmu? Ir ką turi bendra su Teise ir Įstatymo Viršenybe tos pačios grupės žmonių daromas socialinis spaudimas kitai žmonių grupei, kuri gina klasikinio liberalizmo nuostatą, draudžiančią valstybei kištis į vaikų auklėjimą šeimose?

Valstybė turi kištis ir bausti už smurto apraiškas, bet ji neturi kištis į auklėjimą.

2. Šiandien JAV pusė valstijų pripažįsta fizines bausmes vaikams. Didžioji Britanija pripažįsta fizines bausmes vaikams. Pažangios, liberalios valstybės. Liberalizmo bastionai. Fizinės bausmės dar nėra uždraustos įstatymu ir Lietuvoje, vyksta viešos diskusijos.

Kodėl tokia neapykanta kitai teisėtai, neuždraustai nuomonei?

Vadinasi, kairiojo anti-liberalizmo keliama neapykanta jau turi susiformavusią socialinę dirvą. Grupė žmonių jau įtikėjo, kad jų pozicija yra vienintelė pažangi ir teisinga, o jai oponuojanti pozicija – verta būti nulinčiuota netgi tuomet, kai ji įstatymiškai yra visiškai teisėta.

3. Žema oponavimo kultūra: nevengiama pereiti į familiarumą ir brautis į asmeninę erdvę. Greitos grubios nuorodos į „tavo auklėjimą“, „tavo vaikus“, „svetimą gėdos jausmą“. Visa tai rodo, kaip smarkiai įtikėta savos pozicijos teisingumu ir kaip lengvai nuslystama į diktavimą. Ir kaip tai nieko bendra neturi su liberalumu ir tolerancija…

4. Komunikacinio racionalumo žlugimą. Į protestą prieš socialinį spaudimą darbovietei (kas liečia visus žmones iš visų darboviečių, kuriuos gali paliesti toks spaudimas), buvo atsakyta „nesiek savo asmeninių pažiūrų su darboviete“. Visiškas komunikacinis nonsensas. Liberali pozicija būtų priešintis kišimuisi į privačią (darbovietės) sferą – tą aš pabandžiau padaryti. Čia buvo pastanga, kad asmens pažiūros niekuomet nebūtų siejamos su jo privačia erdve (darboviete).

Nesugebėjimas suprasti oponento pagrindinio argumento, motyvo ir logikos, įvaizdžio vaikymasis ir kritiškumo gniaužimas graužia artes liberales iš vidaus.

Taigi, visa tai rodo, kaip toli nuo tikrojo liberalizmo yra nutolę mūsų mąstymo ir diskusijos principai. Ir tai atitinka kai kuriuos Vakarų valstybėse jau pergyventus procesus: socialinį spaudimą ir viešą cenzūrą; vienos grupės pažiūrų dominavimą ir oponentų diskriminavimą; neapykantą ir smurtą prieš oponentus. Tai yra visa tai, nuo ko mus saugojo klasikinis liberalizmas. Naujausias pavyzdys yra iš Berkeley Universiteto (nuorodoje žemiau ant sienos).

Visa ši diskusija, kaip ir daugelis kitų tokio pobūdžio diskusijų, parodė, kad turime didelių problemų su Įstatymo Viršenybės, Tolerancijos ir Teisinės Valstybės principais.

Ar tokiame kontekste įtvirtintos reformos gali atvesti į ką nors gero? Ar socialinis spaudimas gali pakeisti Įstatymo Viršenybės principą? Kokios pasekmės yra, jeigu mes atsisakome klasikinio liberalizmo principų? Ir galiausiai, į ką veda viešos diskusijos, jei didžioji dauguma publikos net nesupranta liberalių argumentų ir motyvų?

Andrius Švarplys – filosofijos bakalauras, tarptautinės teisės magistras, sociologijos mokslų daktaras.


Žymos

komentarai 5

  1. Algirdas Minkauskas    -  2017-02-04, 01:55

    „…valstybė, tai yra, žmonės valdžioje, prisiėmę sau teisę spręsti kaip kam gyventi savo šeimose.“
    Tai valstybė, pasirodo, yra valdžiažmogiai? Opa, nežinojau. Ir dar gražiau, pasirodo, PRISIĖMĘ sau teisę spręsti kaip kam gyventi savo šeimose. Tai jų pasirodo niekas net nerenka? Na, su šituo aš sutinku. Taip, iš tiesų, ir yra. O mane mokino, kad valstybė tai mes ir valdžiažmogiai gauna įgaliojimus iš mūsų veikti mūsų vardu, o vykdyti turi mūsų išreikštą valią, o ne savo ar dar kieno nors. Hmm, hmm… .
    Pasiaiškinkim mažumėlę. Cituoju straipsnio pavadinimą-„Valstybė turi kištis ir bausti už smurto apraiškas, bet ji neturi kištis į vaikų auklėjimą“. Jeigu valstybė tai mes, tai kodėl tad mes patys geriausiai žinodami kas kaimyno kieme dedasi nesudraudžiame smurtauti linkusių? Kurių galų čia reikalingi tarpininkai valdžiažmogiais vadinami? Kurių galų čia reikalingi, taip vadinami, soc. darbuotojai, jeigu valstybė tai mes? Ką daro valdžiažmogiai? Priima įstatymus, atseit, padedančius apsaugoti vaikus. Ar tai reiškia, kad be įstatymų mes nežinome kaip auginti ir prižiūrėti vaikus? Sakysit, mes tai žinom, bet yra tokių kurie nežino? Kada įstatymai ką nors apsaugojo? Mes sergame. Sunkiai ir jau seniai. Dėl to ir smurtas ir kitos nelaimės. Tas neprasidėjo vakar ir ne prieš dešimt metų. Seniau. Mes, visuomenė sergam ir tik patys tegalime pagyti be jokių įstatymų. Patys turime įkvėpti kitus savo pavyzdžiu, nelikti abejingais ir atminti, kad jau poryt smurtas ir kitos nelaimės nesibaigs, nes jos ne užvakar prasidėjo. Smurtas negerai ir auklėti vaikus jiems uždrožiant taip pat negerai, tačiau jeigu mes patys dabar taip suvokiame vaikų auklėjimą, tai niekas neturi teisės į tai kištis nes toks auklėjimo būdas mūsų visuomenėje, galbūt vyraujantis. Ir mes patys į kitų šeimų vaikų auklėjimą kištis galime tik kai yra akivaizdžiai peržengiamos ribos. Čia geriausias bendruomenės pavyzdys. Lengviau ir geriau viskas matosi kai vieni kitus pažįstam, bendraujam ir žinom kas kuo gyvena bei kaip jaučiasi. Kam čia reikalingi valdžiažmogiai ir soc. darbuotojai? Ir kurių galų jiems pinigus mokėti, kai vieni visiškai nereikalingi, o kitų darbą mes ir patys galime padaryti kur kas geriau ir tas nieko nekainuoja? Ką daro soc. darbuotojai? Rūpinasi vaikais pagal valdžiažmogių priimtus įstatymus. O galėtų rūpintis savo vaikais pagal savo supratimą. Tik tiek. Dabar apie baudimą už smurto apraiškas. Ką tas duoda nubaudus smurtautojus? Visišką nulį arba dar mažiau. Reikia kalėjimo, prižiūrėtojų, maisto įkalintiesiems ir t.t. Kalėjimus stato iš mūsų lėšų, prižiūrėtojus samdo iš mūsų tarpo, maistas ir visa kita irgi už mūsų triūsą. Ir dar smurtautojams suteikiamos TEISĖS. Jie, matai, irgi turi jaustis orūs. Kurių galų visa tai? Ir kada kalėjimas bent ką nors išauklėjo? Mama dar atsimena kai nusikaltusį žmogų kaime pagaudavo, jį surišdavo ir vesdavo per kaimą taip, kad visi matytų ir įsidėmėtų, bei visiems pasakydavo ką anas yr padaręs, nemušdavo, nesityčiodavo, o tiesiog vesdavo. Didesnius nusikaltėlius vesdavo ne per vieną kaimą, o per visą parapiją. Visi žmonės tokį žinodavo iš veido ir žinodavo ką jis padaręs. Po to paleisdavo. Paleisdavo nes gi reikia žmogui taisytis. Puikiausia auklėjimo priemonė. Kur ji dabar? Nėra. Nėra todėl, kad turim valdžiažmogius, įstatymus, kalėjimus, smurto įstaigą-policiją ir TEISES smurtautojams. Turim tą ko mums visiškai nereik. Užtektų tik taikiai vieniems su kitais sugyventi ir vadovautis prigimtinėmis teisėmis, teise į save ir teise į savigyną. Tik tiek. Anarchija-tvarkos motina!

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Algirdas Minkauskas    -  2017-02-04, 02:21

    http://www.dailymail.co.uk/news/article-4185498/Local-authority-vaccinate-boy-against-mother-s-wishes.html
    Pažiūrėkit kas atsitinka kai idiotams mes leidžiame elgtis kaip jie nori. Tai vadinama valstybe. Jeigu mes negalime spręsti kas patenka į mūsų ir mūsų vaikų kūnus, tai kiek laisvės mes dar turime??? Ką mes iš viso galime spręsti savarankiškai be auklių (valdžiažmogių) žinios?

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Algirdas Minkauskas    -  2017-02-04, 14:56

    Dar šiek tiek apie valstybę. Pamislinau, kad būsiu perlenkęs sakydamas, jog valstybė tai mes. Vis tik reikia sutikti, kad valstybė tai valdžiažmogiai. Paaiškinsiu. Jau eilę visokiausių rinkimų Lietuvoje (ir ne tik) triuškinančia persvara laimi ponas Niekas ir pati populiariausia Poilsio partija. Kiekvienuose rinkimuose už poną Nieką bei Poilsio partiją nebalsuoja absoliuti dauguma rinkėjų. Tai visi tie kurie tiesiog nesivargina balsuoti suvisam. Jie ir laimi. Klausimas visiems, tiek balsuojantiems už kažką tiek nebalsuojantiems visai, kodėl mums visiems yra primetama valia visiškų idiotų, atseit, turinčių pasitikėjimą gal kokių 15% balso teisę turinčių žmonių? O ar tie 15% visiškai patenkinti tuo ką dabar valdžiažmogiai daro? Atsiminkime, kad rinkimus, triuškinančia persvara, laimėjo ponas Niekas bei Poilsio partija. Tai reiškia ne ką kitą, o tai kad 51,1% visų balso teisę turinčių žmonių nieko iš, taip vadinamos, valdžios neprašo, nieko nereikalauja, nieko nesitiki ir jiems tų valdžiažmogių visiškai nereikia. Primenu, praėjusiuose seimo rinkimuose balsavo tik 49,9% balso teisę turinčių žmonių. Mažuma. Kas galėtų vadovauti nebalsavusiems? Kas galėtų turėti tokią teisę? Kas galėtų prievartauti juos mokėti kokius tai mokesčius? Kas galėtų už juos spręsti kaip jiems auginti savo vaikus?

    Atsakyti į šį komentarą
  4. Rasa    -  2017-02-04, 17:49

    budulyciai ir budulytes smurto nuo bausmes neatskiria,jiems tas pats.

    Atsakyti į šį komentarą
  5. TOLERASTINĖ KAVA    -  2017-02-05, 00:11

    1. Vienas kolega darbe turi keistą įprotį – piltis sau šlapimą į
    kavą.
    Kolegos stebisi, bet tyli, nieko nesako. Tai vadinama tolerancija.
    2. Keistasis kolega kaišioja kitiems savo puodelį, įkyriai siūlydamas
    paragauti.
    Bendradarbiai atsisako. Jie išvadinami atsilikusiais runkeliais,
    bijančiais naujovių.
    3. Keistasis kolega ima pilti šlapimą į bendrą kavinuką.
    Bendradarbiai pradeda piktintis. Jie išvadinami homofobais ir lygių
    teisių pažeidėjais.
    4. … …
    5. … … … …
    6. Priimamas įstatymas, kad kavą su šlapimu gerti privaloma.
    Nepaklūstantys persekiojami. Normalios kavos gėrimas tampa nelegalus ir
    įmanomas tik pogrindyje.
    Iš delfinariumo komentarų

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar palaikote išlaidų gynybai didinimą iki 2.5% BVP?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Valstybė turi kištis ir bausti už smurto apraiškas, bet ji neturi kištis į vaikų auklėjimą* - nuoroda: https://infa.lt/12412/valstybe-turi-kistis-ir-bausti-uz-smurto-apraiskas-bet-ji-neturi-kistis-i-vaiku-auklejima/