infa.lt

Pagal ES sostinių grupės rengiamus planus, Vengrijos veto teisė sankcijų Rusijai atžvilgiu, gali netekti prasmės, rašo „Politico“ leidinys.

Kelios ES vyriausybės mano, kad rado sprendimą, kaip užkirsti kelią Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui vetuoti bendras sankcijas Rusijai – jos taps nacionaliniais sprendimais, dėl kurių nereikia Europos sutarimo.

Šeši diplomatai patvirtino bendrus siekius, už kuriuos pasisako bent pusė tuzino sostinių, perkelti ES masto sankcijas Rusijai į nacionalinę teisę.

Tai galėtų panaikinti Vengrijos galimybes vetuoti jų atnaujinimą – šiuo metu priemonių atnaujinimui kas šešis mėnesius reikalingas vienbalsis bloko pritarimas.

„Mes visi – valstybės narės ir institucijos – turime būti nusiteikę taip, kad žinotume, jog sankcijos gali būti neatnaujintos”, – sakė vienas iš diplomatų, kuriam dėl konfidencialaus diskusijų pobūdžio suteiktas anonimiškumas. „Turime užtikrinti, kad visas sankcijų režimas būtų atsparus blokavimui.”

Svarbu tai, kad tarp svarstančiųjų šį žingsnį yra valstybių, kurios anksčiau nenoriai taikydavo sankcijas už ES ribų, pavyzdžiui, Belgija ir Čekija.

Nors manoma, kad ne visų šalių vyriausybės pritars šiai idėjai, jei kelios pagrindinės šalys ją įgyvendintų, tai sumažintų bet kokio būsimo Vengrijos veto poveikį.

Kol kas tik kelios su Rusija besiribojančios valstybės įvedė vienašališkas sankcijas, tačiau diplomatai patvirtino, kad daugiau sostinių galvoja apie savo priemonių įgyvendinimą.

V. Orbanas ne kartą grasino pasinaudoti veto teise, taip laikydamas ES iniciatyvas įkaitais. Jis pažadėjo blokuoti priemones, nukreiptas prieš Rusijos naftą, dujas ir branduolines technologijas, nepaisant perspėjimų, kad grįžimas prie sankcijų paveiktos Rusijos energijos pirkimo būtų lemtinga klaida.

Sausio mėnesį Vengrijos delegacija atsisakė pritarti sankcijų atnaujinimui, ir tai įvyko vos kelios valandos prieš tai, kai milijardai dolerių galėjo grįžti į Maskvą. Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio privačiai paragino Budapeštą nusileisti, ir galiausiai atnaujinimas buvo patvirtintas.

Drebantys pamatai

Pirmadienį Briuselyje susitikę Europos užsienio reikalų ministrai rengėsi naujam ES mastu taikomų apribojimų etapui – jau 17-ajam nuo 2022 m. vasario, kai Maskvai įsiveržė į Ukrainą.

Vengrijos atsisakymas pasirašyti išvadas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą per paskutinį Europos vadovų susitikimą kovo mėnesį sukėlė naujas diskusijas apie tai, kaip elgtis su Budapešto nepritarimu pagrindinėms ES politikos nuostatoms.

„Taip: jei mūsų įprastinė nesutinkančioji [Vengrija] sukuria didžiulę problemą, tuomet bus būdų, kaip tai apeiti”, – sakė trečias ES diplomatas. „Galiu pasakyti, kad jei tam tikra valstybė narė taip pasielgtų [bandytų blokuoti sankcijų perkėlimą], tai būtų labai rimta situacija.”

Būsimoji Vokietijos valdančioji koalicija taip pat pasisako už griežtesnį požiūrį į šalis, kurios pažeidžia teisinės valstybės principus ES, įskaitant galimą balsavimo teisių atėmimą – ši nuostata, regis, skirta Budapeštui.

Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą kalbėdamas su „POLITICO“, Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis sumenkino galimybę panaikinti reikalavimą visoms 27 valstybėms narėms susitarti dėl pagrindinių užsienio politikos klausimų.

„Jei neturėsite veto teisės dėl savo pagrindinių interesų – kalbama ne tik apie Vengriją, bet ir apie daugelį kitų valstybių, turinčių pagrindinių interesų, – manau, kad Europa labai lengvai gali tapti daug silpnesne“, – sakė jis.

Pasak Lipavskio, „viena iš išvadų“ dėl nuolatinių susidorojimų su Viktoru Orbanu yra ta, kad daugiau sprendimų bus priimama „norinčiųjų koalicijos“ – laisvos Europos šalių grupės, sudarytos siekiant politiškai ir kariškai paremti Ukrainą – lygmeniu.

„Tai gali būti suvokiama kaip bendros užsienio politikos nesėkmė ES institucijose“, – pridūrė jis, – „tačiau iš tikrųjų turėtume sutelkti dėmesį į politinio sprendimo paiešką“.

„Viktoras Orbanas pasirinko izoliaciją ir “neliberalios demokratijos„ kelią prieš akivaizdžius ES ir, tiesą sakant, Vengrijos interesus“, – sakė penktasis diplomatas. „Jam buvo suteikta daug galimybių, ir jis atmetė ištiestas rankas. Europos saugumas yra pernelyg rimtas klausimas, kad būtų galima derėtis su vienu asmeniu, kuris viską mato 180 laipsnių kitaip nei visi kiti.”

Praėjusį mėnesį Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sakė „POLITICO“, kad atskiros valstybės narės gali rasti „nacionalinių sprendimų“, kaip užkirsti kelią Rusijos pinigų ir prekių srautui.

„Nedaug šalių turi nacionalinius teisės aktus su nacionalinėmis ribojančiomis priemonėmis. Lietuvoje turime, bet mums reikia aiškumo iš teisinės pusės – ar galime jas išplėsti iki sektorinių sankcijų”, – sakė K. Budrys. „Bet tada mums kils klausimas, kam tada reikalinga ES?“