infa.lt

Kalbėdamas žurnalistams Ovaliajame kabinete Donaldas Trampas sakė, kad jau vyksta pasirengimo susitikimui su Vladimiru Putinu procesas ir jis turėtų įvykti netrukus.
Foto: Evan Vucci, AP

Europa baiminasi, kad D. Trampo ketinimas pripažinti Krymą rusišku sukels skilimą NATO ir Europos Sąjungoje, rašo „Financial Times“ leidinys. Europiečiai kol kas neturi aiškaus plano, kaip reaguoti į šį JAV prezidento žingsnį.

Donaldui Trampui (Donald Trump) primygtinai reikalaujant pripažinti Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, Europos sostinės staiga susidūrė su kankinančiu pasirinkimu: likti Kijevo pusėje arba palaikyti Vašingtoną.

Kai kurie Europos pareigūnai baiminasi, kad nesutarimai dėl D. Trampo administracijos vienašališko susitarimo projekto taps rimtu išbandymu Amerikos santykiams su Londonu, Berlynu ir kitomis sostinėmis, susilpnins transatlantinį saugumą ir sužlugdys birželio pabaigoje numatytą NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.

„Europiečiai visada buvo per silpnoje pozicijoje, kad galėtų konfrontuoti su Amerika, – sakė Europos užsienio santykių tarybos JAV programos direktorius Jeremy Shapiro. – Dėl šios priežasties jie stengiasi išvengti tokios konfrontacijos”.

Europos viltys dalyvauti JAV vadovaujamose taikos derybose žlugo trečiadienį, kai valstybės sekretorius Marco Rubio atšaukė savo dalyvavimą susitikime Londone su Ukrainos ir Europos pareigūnais, o D. Trampo specialusis pasiuntinys Stivas Vitkofas (Steve Witkoff) vietoj to pasirinko ketvirtąjį vizitą į Kremlių.

D. Trampo administracija ultimatumo forma pateikė Kijevui jau parengtą susitarimo projektą, kurio sąlygos labai palankios Maskvai, įskaitant tai, kad Amerika pripažįsta Rusijos suverenitetą Kryme praėjus 11 metų po to, kai ji aneksavo Ukrainos pusiasalį.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis derybų išvakarėse dar kartą atsisakė pripažinti Rusijos suverenitetą teritorijose, kurias pastaroji valdo nuo 2014 m. Tačiau Kijevas yra pasirengęs pripažinti faktinę Rusijos kontrolę šiose žemėse mainais į Vakarų saugumo garantijas.

Trečiadienį Donaldas Trampas užsipuolė V. Zelenskio poziciją, pavadindamas „labai žalinga“ jo taikos pastangoms ir „kurstytojiška“.

„Jis gali turėti taiką arba kariauti dar trejus metus ir dėl to prarasti visą savo šalį“, – parašė JAV prezidentas socialiniame tinkle „Truth“.

Vašingtono siūlymas pripažinti Maskvos valdžią Kryme, nepaisant sutartos NATO politikos, yra bene didžiausia pastarųjų mėnesių nuolaida Maskvai, kurią jis padarė siekdamas kuo greičiau sudaryti susitarimą.

D. Trumpo administracija taip pat atmetė Ukrainos narystę NATO, kuriai Rusija jau seniai prieštarauja. Pats Šiaurės Atlanto aljansas anksčiau yra pažadėjęs Kijevui priimti Ukrainą į NATO kada nors ateityje.

Tada, kai Maskva buvo dosniai skatinama, Kijevui buvo daromas spaudimas ir grasinama. Mainais už teritorijos perleidimą jam buvo pasiūlyta labai mažai.

„Blogiausias scenarijus yra tas, kad [JAV] nepavyks pasiekti susitarimo tarp Ukrainos ir Rusijos, ir viskas bus perkelta ant Ukrainos pečių. Tada Europa turės rinktis [tarp Ukrainos ir JAV]”, – sakė vienas aukšto rango ES diplomatas.

Prieš trečiadienį numatytas derybas Ukrainos pareigūnai sakė, kad yra pasirengę aptarti kitas Vašingtono susitarimo projekto sąlygas.

„Ukraina pasirengusi deryboms, bet ne kapituliacijai“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė ministro pirmininko pavaduotoja Julija Sviridenko. „Nebus jokio susitarimo, kuris suteiktų Rusijai stipresnį pagrindą persigrupuoti ir atnaujinti karo veiksmus su dar didesne jėga“.

Vakarų pareigūnai laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad Europos sostinės nepalaikys JAV pastangų pripažinti Krymą rusišku ir nedarys spaudimo Kijevui, kad šis su tuo sutiktų.

ES laikosi savo ilgalaikės pozicijos nepripažinti nieko, kas susiję su Ukrainos suverenitetu, su kuriuo nesutinka V. Zelenskis.

„Krymas yra Ukraina“, – antradienį Prancūzijos naujienų agentūrai AFP sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas. <…>

„Krymas ir Ukrainos narystės NATO siekis mums yra raudonos linijos”, – sakė kitas aukšto rango ES diplomatas. – Mes negalime jų atsisakyti.”

D. Trampo administracijai jau buvo pasakyta, kad Europos sostinės negali pripažinti Krymo rusišku, sakė vienas aukšto rango Europos pareigūnas.

Pagrindinės Europos NATO valstybės narės turėtų „atkalbėti“ Vašingtoną nuo vienašališkų veiksmų, sakė šis pareigūnas.

Krymo statusas gali sukelti didelę diplomatinę krizę NATO, kuri yra pareiškusi, kad niekada nepripažins Rusijos valdžios pusiasalyje.

Kol JAV nepateikė savo pasiūlymo, NATO lyderiai bandė užglaistyti vidinius nesutarimus dėl Ukrainos, teigdami, kad metiniame Aljanso vadovų susitikime Hagoje daugiausia dėmesio bus skiriama gynybos išlaidoms, o ne konfliktui, sakė tose diskusijose dalyvavę pareigūnai.

Tačiau siūlomas susitarimas, taip pat galimybė, kad JAV pasitrauks iš derybų, pareikš kaltinimus Kijevui ir normalizuos santykius su Maskva, gali sukelti nesutarimų tarp NATO vadovų.

„Svarbiausias aukščiausiojo lygio susitikimo klausimas – kokia mūsų pozicija dėl Ukrainos“, – sakė vienas aukšto rango Vakarų pareigūnas.

Panašūs nesutarimai gali atsirasti ir sustiprėti, tame tarpe ir pačioje ES, ypač dėl to, ką daryti su bloko Rusijai taikomomis ekonominėmis sankcijomis, jei Vašingtonas nuspręstų panaikinti savo apribojimus.

„Padėtis atrodo labai bloga“, – sakė vienas ES pareigūnas. Jis sakė, kad bet koks JAV žingsnis pripažinti Krymą rusišku arba reikalavimas, kad Europos sostinės sušvelnintų sankcijas Maskvai, „sugriautų ES vienybę…. Viskas primena chaosą”.

Dvidešimt trys Europos šalys, kurios yra ir ES, ir NATO narės, bando rasti kompromisus su D. Trampo administracija dėl būsimų JAV įsipareigojimų Europos saugumui ir prekybos susitarimų, kad išvengtų visapusiško muitų karo, galinčio turėti labai neigiamą poveikį jų ekonomikai.

Daugelis baiminasi, kad Vašingtonas gali pasinaudoti šiuo klausimu kaip svertu derybose.

Džeremis Šapiro (Jeremy Shapiro) iš Europos užsienio santykių tarybos abejoja ES gebėjimu išlaikyti vienybę ir sanglaudą.

„Jei amerikiečiai pasitrauks iš derybų, europiečiai paprasčiausiai negalės išlaikyti vienybės dėl Ukrainos. Vienybės dėl Ukrainos šaltinis buvo amerikiečiai”, – sakė jis.