infa.lt

Siaubingojo vilko jaunikliai
Foto: vaizdo įrašo kadras

Redaktcijos pastaba: Po toliau aprašyto „Colossal Biosciences“ pranešimo įvairūs mokslininkai teigė, kad šio darbo įvardinimas yra klaidinantis ir kad jis neturėtų būti laikomas „atkūrimu“, esą gyvūnas į menamus protėvius panašus tik iš išvaizdos.

Siaubingieji vilkai (Aenocyon dirus) išnyko prieš 12 500 metų. Tačiau dabar kompanija „Colossal Biosciences“ pranešė, kad gimė trys šio senovinio plėšrūno jaunikliai. Mokslininkai rekonstravo išnykusios rūšies genomą, išskyrė unikalius jos genus ir pridėjo juos prie šiuolaikinių pilkųjų vilkų DNR.

Redaguotą DNR patalpino į pilkosios vilkės be branduolio kiaušinėlius, laboratorijoje išaugino embrionus ir įterpė surogatinėms šunų patelėms. Taip gimė trys sniego baltumo mažyliai Romulas, Remas ir Khaleesi.

Norėdami „atgaivinti“ siaubingąjį vilką, mokslininkai panaudojo klonavimo technologiją, panašią į tą, kuri 1996 m. buvo panaudota kuriant garsiąją avį Dolly. Metodo esmė tokia: iš pradinio organizmo ląstelės išgaunamas branduolys su genetine medžiaga, kuris vėliau patalpinamas į gyvūno donoro (tos pačios rūšies) kiaušialąstę, prieš tai netekusią savo branduolio.

Šis modifikuotas kiaušinėlis, turintis visą originalo genetinį kodą, implantuojamas surogatinei motinai, kuri jį išnešioja.

Situacija su siaubingaisiais vilkais buvo daug sudėtingesnė. Juk ši rūšis pilnai išnyko nuo Žemės paviršiaus ledynmečio pabaigoje, ir neliko nė vienos gyvos ląstelės mėginiui paimti.

Mokslininkams iš „Colossal“ teko tiesiog gabalėlis po gabalėlio sudėlioti genetinę dėlionę: išanalizuoti laiko sunaikintų iškastinių liekanų DNR ir palyginti jas su šiuolaikinių giminaičių – vilkų, šakalų, lapių – genomais.

Konkrečiai DNR buvo išskirta iš 13 000 metų senumo danties ir 72 000 metų senumo kaukolės. Kiaušinėlių donorais buvo pilkieji vilkai, nes šie gyvūnai yra artimiausi gyvi siaubingųjų vilkų giminaičiai.

The first dire wolf howl in over 10,000 years pic.twitter.com/Z4PSKdjzYI

— Nature is Amazing ☘️ (@AMAZlNGNATURE) April 7, 2025

Atlikę genomo analizę, mokslininkai nustatė 20 esminių skirtumų 14 genų, kurie lėmė unikalius siaubingųjų vilkų bruožus: didelį dydį, baltą kailį, didesnius dantis ir išskirtinį kaukimą.

Tada komanda paėmė gyvų pilkųjų vilkų kraujo mėginius – tai mažiau traumuojantis metodas nei audinių mėginių ėmimas, naudotas klonuojant avį Dolly.

Naudodami CRISPR technologiją, mokslininkai atliko 20 pakeitimų 14 rastų genų, kad jų seka sutaptų su senovės siaubingųjų vilkų seka.

Gavus „siaubingojo vilko ląsteles“, jų branduoliai buvo išskirti ir persodinti į gyvos pilkosios vilkės kiaušinėlius. Panašiai kaip klonuojant avį Dolly, kiaušinėlių branduoliai buvo pašalinti, kad juose atsirastų vietos naujai DNR.

Laboratorijoje kiaušiniai buvo auginami iki embriono stadijos, ir taip buvo gauti 45 embrionai. Jie buvo perkelti į dviejų naminių šunų, pilkojo vilko porūšio, gimdas. Kiekvienoje surogatinėje motinoje įsitvirtino tik po vieną embrioną.

Po 65 nėštumo dienų, 2024 m. spalio 1 d., atlikus cezario pjūvį, gimė Romulas ir Remas. Po kelių mėnesių visas procesas buvo pakartotas su trečiąja surogatine motina, kuri po trijų mėnesių pagimdė Khaleesi.

Colossal paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti pirmieji Romulo ir Remuso žingsniai, kauksmas ir augantys  vilkiukai. Mokslininkai šiuos siaubinguosius vilkus vadina „pirmuoju pasaulyje sėkmingu išnykusios rūšies atgaivinimo pavyzdžiu“.

Bet techniškai pirmasis toks bandymas jau buvo atliktas anksčiau: 2003 m. ispanų mokslininkai klonavo išnykusią Pirėnų ožką (Capra pyrenaica pyrenaica). Tačiau 2009 m. tyrimo duomenimis, jauniklis gyveno tik kelias minutes po gimimo.