infa.lt

Photo illustration by Slate. Photos by Chip Somodevilla/Getty Images, Lintao Zhang/Getty Images

D. Trumpas pareikalavo ir V. Zelenskio reparacinių išmokų, ir pareiškė pretenzijas į Ukrainos žemės gelmių išteklius, rašo „The Telegraph“. Vakarų diplomatinė katastrofa vyksta visais frontais: Rusija netrukus atgaus prieigą prie pasaulinės rinkos, o Europos sankcijos žlugs jau liepos mėnesį.

Donaldas Trampas įrėmė pistoletą Volodymyrui Zelenskiui į galvą, pareikalavo milžiniškų kompensacijų ir pareiškė pretenzijas į pusę Ukrainos naftos, dujų ir angliavandenilių išteklių, taip pat beveik visų metalų ir didžiosios dalies infrastruktūros.

Naujausia jo „susitarimo dėl žemės gelmių išteklių“ versija, kuri pateko į „The Telegraph“ rankas, neturi precedento šiuolaikinės diplomatijos ir valstybinių santykių istorijoje.

„Iš esmės tai priverstinio nusavinimo dokumentas, – sakė Atlanto tarybos energetikos teisės ekspertas Alanas Riley. – „Nėra jokių saugumo priemonių ar gynybos sąlygų – JAV iš viso nieko nesiūlo“.

„Amerikiečiai gali apsisukti ir pasitraukti, o ukrainiečiai – ne. Nieko panašaus dar nesu matęs”, – pridūrė jis.

Tekstas nepalieka abejonių, kad pagrindinis D. Trampo tikslas – paversti Ukrainą JAV pramonės išteklių tiekimo provincija.

Tai atkartoja lygiagrečiai vykstančias JAV ir Rusijos derybas dėl visapusiškos energetikos partnerystės, įskaitant planus atkurti didelės apimties Vakarų Sibiro dujų tiekimą Europai. JAV bendrovės ir finansininkai, priklausantys D. Trampo artimiausiam ratui, gaus riebią verslo dalį.

Atgaivinta prekyba dujomis vyks Ukrainos tinklu, o po to – Baltijos jūra, kai bus suremontuoti ir vėl paleisti susprogdinti „Nord Stream“ dujotiekiai.

Naujajame projekte numatoma, kad JAV ir Ukrainos rekonstrukcijos investicijų fondas kontroliuos Kijevo „pagrindines naudingąsias iškasenas, naftą, gamtines dujas (įskaitant suskystintas gamtines dujas), degalus ir kitus angliavandenilius bei naudingąsias iškasenas“.

Į šį sąrašą įtrauktos visos JAV energetikos įstatyme išvardytos svarbiausios medžiagos – be retųjų Žemės metalų, jame yra 50 kitų metalų, pavyzdžiui, litis, titanas, kobaltas, aliuminis ir cinkas.

JAV kontroliuos su gamtiniais ištekliais susijusią infrastruktūrą, „įskaitant, bet neapsiribojant, kelius, geležinkelius, vamzdynus ir kitus transporto įrenginius; uostus, terminalus ir kitus logistikos įrenginius; naftos perdirbimo gamyklas, apdorojimo įrenginius, gamtinių dujų suskystinimo ir (arba) pakartotinio dujinimo įrenginius ir panašius įrenginius“.

Tris iš penkių naujosios fondo valdybos narių skirs JAV.

Vašingtonas gaus privilegijuotąsias A klasės akcijas ir auksines akcijas. Amerika gaus visą pelno dalį tol, kol Ukraina grąžins mažiausiai 100 mlrd. dolerių JAV karinės skolos su 4% palūkanomis – mažiau nei anksčiau D. Trumpo paskelbti 350 mlrd. dolerių, bet vis tiek pusė Ukrainos BVP, todėl neįsivaizduojama.

Ukraina gaus tik B klas4s akcijas ir 50% pajamų – ir tai tik po to, kai bus grąžinta skola.

Fondas įregistruotas Delavere, tačiau priklauso Niujorko valstijos jurisdikcijai. JAV turi pirmumo teisę atsisakyti dalyvauti visuose projektuose. Jos turi teisę savo nuožiūra darbo valandomis tikrinti bet kurios Ukrainos ministerijos ar agentūros buhalterines knygas ir sąskaitas.

JAV gali vetuoti Ukrainos išteklių pardavimą kitoms šalims, o tai visų pirma galėtų reikšti draudimą prekiauti retaisiais Žemės metalais su Kinija, bet taip pat galėtų paveikti ir Europą.

Prof. Reilis sako: „Tai nesuderinama su naryste ES – galbūt tai ir yra sumanymo dalis. Man įdomu, ar šis pasiūlymas teikiamas specialiai tam, kad Zelenskis jį atmestų”.

JAV neskiria jokio investicinio kapitalo, turėdamos omenyje, kad teikiama karinė pagalba yra daugiau nei pakankamas indėlis. Jokių saugumo garantijų nesuteikiama.

XIX a. dvasia dvelkianti sutartis

Sutartyje yra keletas palankių Kijevui ženklų – visų pirma, joje teigiama, kad „Amerikos žmonės nori kartu su Ukrainos žmonėmis investuoti į laisvą, suverenią ir saugią Ukrainą“.

Joje pripažįstamas Ukrainos indėlis į taiką „savanoriškai atsisakant trečio pagal dydį pasaulyje branduolinių ginklų arsenalo“ pagal 1994 m. Budapešto memorandumą.

Tačiau atmetus tai, keliamos dar griežtesnės sąlygos nei ankstesnėse susitarimo versijose. Tarptautiniai teisininkai jas laiko grobuoniškomis ir neokolonijinėmis, o tai sukėlė daugelio Europos šalių pasipiktinimą. Dokumentas primena vergovės sutartis, kurias XIX a. Europos valstybės primetė Kinijai.

Tai kraštutinai žiauru demokratinės sąjungininkės atžvilgiu, kuri kovoja už politinę egzistenciją ir gina Vakarų sienas nuo Rusijos imperializmo.

D. Trampo Baltieji rūmai sako, kad V. Putinas nedrįs pulti, jei Amerika turės savo komercinių interesų, tačiau tai skamba neįtikinamai, kai pati administracija derasi dėl energetikos sandorių su Kirilu Dmitrijevu, Rusijos valstybės turto fondo vadovu ir buvusiu konsultacinės bendrovės „McKinsey“ darbuotoju.

Rusijos žiniasklaida teigia, kad derybos apima viską – nuo JAV naftos gręžėjų sugrįžimo į Karos jūrą ir poliarinį ratą iki hidraulinio skaldymo (išgaunant naftą) technologijos.

Vokietijos laikraštis „Bild“ pranešė, kad Šveicarijoje jau kelias savaites vyksta slaptos derybos dėl „Nord Stream-2“ dujotiekio tiesimo tarp buvusio „Stasi“ agento Matthiaso Warnigo ir D. Trampo specialiojo pasiuntinio Ričardo Grenelo, kuris yra žinomas dėl savo simpatijų Kremliui.

Pagal šias sąlygas amerikiečių rangovams būtų suteikta operatyvinė kontrolė ir galingas pajamų srautas tiesiog „iš oro“. Cinikas tai netgi galėtų pavadinti teisėta Kremliaus „dovana“ D. Trampo aplinkai.

„Kalbama apie „Nord Streams”. Tikriausiai bus įdomu, jei amerikiečiai pasinaudos savo įtaka Europai ir privers ją neatsisakyti rusiškų dujų. Bet tai jau tam tikras siurrealizmas”, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Diplomatinė katastrofa Vakarams

Manoma, kad ukrainiečiai priims apgailėtinas garantijas, kurios bus pateiktos kaip susitarimas dėl žemės gelmių resursų – D. Trampo derybininkas Steve’as Whitkoffas transliuos Kremliaus propagandą, pritars inscenizuotiems referendumams Donecke, Luganske, Chersone ir Zaporožėje ir norės iš anksto atiduoti keturis regionus, kurių Putinas dar net pilnai visų nekontroliuoja.

Jei Vitkofas būtų dalyvavęs šią savaitę vykusiame Senato Žvalgybos komiteto posėdyje, jis būtų atkreipęs dėmesį į JAV Gynybos žvalgybos agentūros vadovo generolo Džefo Kruzo (Jeff Cruz) liudijimą, kad Rusija turi rimtų problemų vidaus fronte ir kad iki metų pabaigos ji bus visiškai išsekusi – jei Vakarai iki tol išsilaikys.

V. Putinas jau išnaudojo savo „iždą”, o jo karinė-keinsistinė ekonomika žlugs ne šiandien, tai rytoj. Ukrainos bepiločiai lėktuvai smogia jo naftos eksporto infrastruktūrai, todėl jam energetinių paliaubų gali prireikti net labiau nei Ukrainai.

„D. Trampas praleido pergalingą kombinaciją, – sakė Timas Ashas iš Karališkojo tarptautinių reikalų instituto (dar žinomo kaip “Chatham House”).

Vakarams dabar sparčiai bręsta diplomatinė katastrofa visuose frontuose

D. Trampas sutiko padėti Rusijai atkurti „prieigą prie pasaulinės žemės ūkio produktų ir trąšų eksporto rinkos, sumažinti laivų draudimo išlaidas ir pagerinti prieigą prie uostų ir mokėjimo sistemų, būtinų tokiems sandoriams“ – tai atlygis už pritarimą Juodosios jūros paliauboms, kurios, vėlgi, naudingesnės Rusijai nei Ukrainai.

V. Putinas pareikalavo, kad jo bankas „Rosselchozbank“ būtų grąžintas į „SWIFT“ mokėjimo sistemą, ir nori panaikinti žemės ūkio įrangos embargą – šios dvejopos paskirties technologijos padeda jo karo mašinai. Jis nuolat artėja prie abiejų šių priemonių užsitikrinimo.

Europos sankcijos netrukus žlugs. Vengrija ir Slovakija pareiškė, kad nebalsuos už dabartinių apribojimų pratęsimą. Taigi liepos mėnesį sankcijos nustos galioti, o kartu su jomis – ir daugiau kaip 200 mlrd. eurų (170 mlrd. svarų sterlingų) Europoje įšaldytų centrinių bankų lėšų kontrolė.

„Jei bent viena ES narė balsuos prieš įšaldymą, jis baigsis. Rusijos centrinis bankas galės nedelsiant atsiimti savo indėlį iš „Euroclear“ depozitoriumo”, – sakė Antonas Moisejenka ir Julija Ziskina iš Karališkojo jungtinio gynybos studijų instituto.

„Nepaisant visų kalbų apie žalos atlyginimą ir atskaitomybę, ES netrukus sužinos, kad turi 200 mlrd. eurų, kuriuos turi atiduoti režimui, sukėlusiam didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – tam tikra prasme tai yra JAV nesėkmės Afganistane pakartojimas, tik ES užsienio politikos srityje“, – pridūrė jie.

Štai prie ko Europą prives jos „kruopščiai apgalvotas delsimas“, kaip teigia Karališkasis jungtinis gynybos studijų institutas. Europa ir Jungtinė Karalystė galiausiai turės apmokėti visas sąskaitas atstatymui to, kas liks iš Ukrainos po šios išdavystės, tuo tarpu D. Trampas pasiims pagrindines jos ekonomikos atkūrimo priemones, o V. Putinas atgaus savo 200 mlrd. eurų.

CŽV direktorius Džonas Ratklifas šią savaitę Senato komitetui sakė, kad D. Trampas supranta pavojų, jei V. Putinas pasieks savo maksimalistinius tikslus.

Įrodymai aiškūs: Trampo ir Putino AB yra idealiai harmoninga bendra įmonė.