infa.lt

Valstybės – LDK – iškilimas, padalijimas, žlugimas – klausimai, kurie dar laukia atsakymų

Valstybės – LDK – iškilimas, padalijimas, žlugimas – klausimai, kurie dar laukia atsakymų

30 sausio
01:01 2017
LDK paveldo centų žemėlapis

žemėlapis: mdl.projektas.vu.lt

Tyrimų temų pasiūlymai Lietuvos istorijos studentams, entuziastams, istorikams

Būna, kad kokios nors srities specialistai pasijunta išsisėmę ir nesugalvoja, ką toje srityje daugiau tyrinėti. Kai rodos,viskas jau ištyrinėta ir atrasta.

Tikiuosi, kad tolesniuose klausimuose tikri istorijos mėgėjai ir profesionalai atras naujų erdvių saviems tyrimams.

Siūlomų tyrimų ašinė linija – valdančiojo Lietuvos elito vaidmuo istoriniame valstybės raidos procese nuo seniausių laikų iki šių dienų.

Kokie žmonės ir kur vedė Lietuvą LDK laikais, kad LDK galų gale žlugo? Kur tie žmonės iš LDK išsilakstė, kokie nauji žmonės iškilo? Kur ir kaip ir ką jie darė ir kur vedė Lietuvą, kad atvedė į mažą skurdžią šių dienų valstybėlę, aplink save matančią priešus ir tikinčia draugais už jūrų marių? Kas tie žmonės? Kokie jų tarpusavio ryšiai, valstybinės pareigos, įtakos sferos ir ryšiai su užsienio elitu?

Užsienio, toli esančių elitų interesai šiuose kraštuose. Naudos sau darymas iš priešpriešų eskalavimo su Rytais. Buferinės zonos kūrimas tarp Vakarų ir Rytų, tam naudojantis ir savaip interpretuojant ir per MIP transliuojant tautai skaudžias temas su rodymais, kas kaltas. Nesigilinant, kiek paskelbti kaltaisiais yra išties kalti, o kiek paskelbti draugais yra išties draugai, o kur iš tiesų tėra vienų ir kitų interesai, dėl kurių aukojama Lietuva ir čia gyvenantys paprasti žmonės. Kas yra tie žmonės, tos turtingos ir įtakingos šeimos ir klanai, iki pat šių dienų įtakojantys šiuos procesus?

Galima teigti, kad viena priežasčių dėl visokių dabartinės Lietuvos valstybės liūdnų reikalų yra neturėjimas ilgamečio, su šia žeme ir čia gyvenančia tauta susitapatinusio elito. Nėra tokio elito, kurio atstovai, konkrečios asmenybės, tiek dėl asmeninių, šeimos, giminės interesų, tiek dėl garbės ir atsakingo už Lietuvą kaip savo tėvynę šeimininko jausmo, gyventų ir veiktų visų pirma Lietuvos valstybės ir čia gyvenančių žmonių naudai.

Ar Lietuvoje kada buvo toks elitas? Kokios prielaidos turėtų leisti jam atsirasti?

Taip pat galima teigti, kad daugelis iš dabartinio taip vadinamo elito tėra asmenys, save tik bandantys pristatyti kaip elitas. Tačiau daugelis jų kas kiek supratęs, o neretas ir nesupratęs, tarnauja galingesniems, pasaulio mastu veikiantiems elitams, klanams, šeimoms, valstybėms, jų interesams. Ir daugeliu atvejų tie interesai nedera su Lietuvos valstybės sėkmingu gyvavimu, ko padarinius paprasti Lietuvos piliečiai jaučia kasdien.

O Lietuva kaip valstybė tėra kaip sandėlis, iš kurio aukštai sėdintieji ir save bandantys pristatyti kaip elitą, į savo irštvas tempia ką gali ir kiek gali. Ir kuriems ši teritorija tėra tik viena iš daugelio teritorijų pasaulyje, su kuria nejaučiamas joks gilesnis ryšys.

Manau, kad tyrimai žemiau išdėstytais klausimais gali būti vertingi tuo, jog supratę šiuos jau įvykusius procesus, jų sąsajas, juose dalyvavusius žmones bei jų tarpusavio ryšius geriau suprasime, kur toliau mūsų šalis eina, koks likimas jos laukia ir ką galbūt įmanoma padaryti, kad jis būtų kitoks (koks?).

Su Žalgirio mūšio pergale ir Vytauto mirtimi prasidėjo, o gal paspartėjo jau anksčiau besitęsiantis, LDK žlugimas, kuris galutinai baigėsi trečiuoju Abiejų Tautų respublikos padalinimu 1795-ais metais. Kodėl, šiandien dar įvardijama kaip to laikmečio supervalstybė, žlugo LDK? Kokia visuma veiksnių ir procesų bei juos įtakojusių asmenybių veikla prie to privedė?

Kokį vaidmenį keleto šimtmečių istorijos eigoje su LDK žlugimu susijusiuose procesuose atliko įtakingos, valdovų aplinkos šeimos? Garsiausios iš jų tokios kaip Radvilos, Sapiegos, Pacai ir kt., o kur dar visa eilė mažiau garsių ir mažiau žinomų šeimų, jų statytinių, įgaliotinių?

Laimėtas mūšis (Žalgirio), tačiau pralaimėtas karas, to įrodymas – po mažiau nei keturių šimtų metų žlugusi valstybė. Procesai, tai nulėmę, juose veikę, juos įtakoję ir valdę žmonės, jų tarpusavio ryšiai bei ryšiai su užsieniais tiek rytuose vakaruose, tiek pietuose šiaurėje?

Žiūrint iš šių dienų, tai galima manyti, kad anų laikų turtingos ir įtakingos šeimos – tai kaip tų laikų oligarchai, besitvarkantys savo valdose kaip tinkami, su sąlyga, kad mainais parems pinigais, kariais ir kitais resursais savo valdovą bei jo politiką. Dar kitaip, gyvavo pragmatinių ūkinių santykių sistema, skirta aukštuomenės interesų ir gero gyvenimo, lyginant su likusia žmonių mase, apgynimui ir stiprinimui.

Kiek iš tikro tie anų laikų oligarchai save siejo su teritorija, kurią vadiname Lietuva, kiek jie save tapatino su tautybe „lietuvis“ ar kita čia gyvenusių genčių tapatybe?

Kiek LDK elitas save istoriškai, šimtmečių bėgyje save laikė neatsiejama dalimi čia gyvenusių žmonių visuomenės? Ar išvis save laikė neatsiejama LDK visuomenės dalimi? Jei taip, tai kokios asmenybės, kaip tai pasireiškė jų gyvenime ir veikloje?

O gal LDK elitas save laikė tokiais tarsi pasaulio klajokliais, LDK teritorijoje nusėdusiais kuriam laikui, kad susikurtų savo gerbūvį naudodamiesi čia esančiais žmogiškais ir kitais resursais? Ir ar jie buvo pasirengę dingti iš čia su sukauptais turtais vos tik situacija išvirstų į jiems nepalankią, kitų, pasaulio galingesnių elitų atėjimo, kaip pvz., carinės Rusijos, akivaizdoje. Ir gal LDK elitas niekada net nesirengė tapatintis būtent su LDK žemių visuomene, su viena ar kita čia gyvenančia tauta kad saugoti jų tapatybę kaip savo? Kaip dar aiškinti užsienio valdytojų kvietimus valdyti LDK teritoriją?

Kiek trečiasis ir ankstesni LDK padalinimai nutraukė LDK elito ryšius su šia teritorija? Kokia apimtimi nutraukė? Kiek Lietuvą valdžiusių šeimų čia pasiliko, kiek išvyko, kiek susitapatino ir ištirpo carinės Rusijos ar kitų šalių, kad ir tų pačių Prūsijos, Austrijos, Anglijos ir kituose elituose? O kas bandė atrasti savo kaip lietuvio tapatybę, kaip atsakingo už Lietuvos žemę šeimininko tapatybę?

Tarkime, kad LDK elitas, čia šeimininkavęs nuo Mindaugo, Gedimino, Vytauto laikų ir po trečiojo padalinimo iš čia vienaip ar kitaip atsitraukė, atsisakė savo kaip šeimininko atsakomybių. Kaip tuomet vyko, vystėsi carinės okupacijos metu, naujo, tautiniu pagrindu, save tapatinančio su lietuvių tauta, tautinio elito formavimosi procesas, ėmus kilti atskiriems šviesuliams, kaip Basanavičius, Kudirka ir kiti.

Lūžio intervalas – nuo LDK žlugimo iki Lietuvos Respublikos sukūrimo ir vėliau atkūrimo. Procesai ir juose veikę žmonės. Jų ryšiai. Tarpusavyje ir su užsieniais, tiek rytuose, tiek vakaruose. Kas ir kaip veikė iki šio lūžio, kaip LDK atėjo iki žlugimo, kas, perduodami kaip estafetę, LDK atvedė į žlugimą.

Gal galima kelti hipotezę, kad vienokia Lietuva baigėsi su trečiuoju padalinimu ir carine okupacija? Ir kad Lietuvą atkūrinėti kaip karalystę, kaip kartais ir šiandien pasiūloma, yra nesąmoningas reikalas jau vien dėl to, kad nėra elito, per šimtmečius išsaugojusio įtaką, ryšius ir atsakomybę už Lietuvos kaip valstybės gyvavimą?

Gal derėtų atidžiau panagrinėti teiginį, kad su carine okupacija iš naujo prasidėjo, nuo visiško nulio, naujos valstybės užuomazgos su jos nauju, tautiniu elitu formavimasis. Valstybės ir jos elito, kuris greičiausiai nieko bendro, jokių nei giminystės, nei politinių, nei kitokių ryšių neturėjo su iki tol buvusia valstybe ir jos elitu, formavimasis. Su naujojo, tautinio elito romantine, nostalgiška, iliuzine atmintimi apie anksčiau buvusią šiose vietose LDK. Ir su romantišku tačiau iliuziniu manymu, kad naujasis elitas yra LDK tesėjai, nors de facto taip niekada nebuvo.

Kiek klaidingai su buvusia LDK save tapatino devyniolikto pabaigos dvidešimto amžiaus pradžios Lietuvos naujasis tautinis elitas? Ar suprato, kad jie yra visiškai naujos valstybės, naujos tapatybės pradininkai? Kiek ir kaip tautiniu naujuoju Lietuvos elitu pasinaudojo senesni, istorijoje išlikę iki šių dienų elitai, pvz., skandinavų, britų monarchijos, siekdamos savo interesų Lietuvos teritorijoje?

Dar galima būtų nagrinėti naujojo, jau su lietuvių tauta galimai besitapatinančio elito formavimosi procesus, susijusius su lietuvių emigracijomis į JAV dar carinės okupacijos metais, apie 1900-uosius. Taip pat turėtų būti įdomūs tarpukario Lietuvos Respublikos metu taip vadinamos antrosios bangos emigrantai į Šiaurės, ypač JAV, ir Pietų Amerikos žemynus. Kokios elitinės lietuvių asmenybės iškilo, kokiais klausimais bendravo ir bičiuliavosi su užsienio šalių, ypač JAV, elito atstovais. Kaip tai įtakojo Lietuvos raidą?

Kas iš vietinio, tautinio, elito nešė į Lietuvą Vakarų civilizacijos idėjas? Kas ir kodėl tai darė carinės okupacijos metais, neskaitant baudžiavinės feodalinės santvarkos nebeatitikimo laikmečiui? Kas ir kodėl tai darė tarpukario Lietuvoje? Kaip tai įtakojo Lietuvos raidą?

Naujojo, devynioliktame amžiuje iškilusio iš tautos, elito keliai ir klystkeliai, tapatinimasis su tauta ir jos išsižadėjimas. Kokiems pasaulio elitams tai suvokdamas ar nesuvokdamas nusilenkė naujasis tautinis Lietuvos elitas? Nuo kada ir kaip, kokiems asmenims įtakojant, istorinė išorinė LDK priešprieša su Vakarais išvirto į naują priešpriešą su Rytais? Kiek pastaroji siekia į praeitį?

Dar vienas dalykas, kuris vertas atskiro dėmesio. Galima teigti, kad Lietuvoje šiuo metu vyrauja įsivaizdavimas, jog Vakarų Europoje (su kuria LDK šimtmečius kariavo prieš jų kryžiaus žygius) ir už Atlanto, ypač JAV (kraštai, su kuriais LDK nieko bendro neturėjo), yra vieninteliai Lietuvos patys tikrieji draugai, pasiryžę dykai Lietuvą remti, gelbėti ir globoti. Kaip toks įsivaizdavimas atsirado ir įsitvirtino dabartinėje Lietuvoje? Per kokius žmones, šeimas ir iš kokių valstybių tai atėjo į dabartinę Lietuvą? Kokį vaidmenį tokiems įsivaizdavimams susiformuoti atliko tiek carinių laikų, tiek tarpukario Lietuvos emigrantų atstovai, kas jie?

Kaip vietinė, pagoniškoji dvasininkija įtakojo LDK gyvavimą šimtmečių eigoje? Kodėl ją sugebėjo išstumti krikščionybė? Kokia buvo krikščioniškosios dvasininkijos ir juos čia atsikvietusio elito sąveika? Kokios buvo iš abiejų pusių ryškios ir mažiau ryškios asmenybės, kokius procesus jos valdė bei įtakojo? Kodėl? Kokia tikroji krikščioniškosios dvasininkijos įtaka bei popiežiaus politikos vykdymas LDK raidai? Kokios to sąsajos su LDK žlugimu? Kokios krikščioniškos dvasininkijos sąsajos su naujos Lietuvos Respublikos, tiek tarpukario, tiek sovietinės ir posovietinės, raida?

Naujausiųjų laikų elitas, dvasininkijos, verslo, teisės, valdininkijos atstovai. Jų giminystės šaknys bei kiti ryšiai sovietmečiu, tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, taip pat ir už Atlanto. Kas jie?

Klausimų daug. Taip, į kai kuriuos klausimus galima sakyti, jog yra atsakymai, kad yra ištyrinėta ir aprašyta medžiaga. Kitai daliai klausimų taip pat yra pakankamai, dar laukiančios, kol bus susisteminta istorinės medžiagos. Dalis klausimų greičiausiai liks neatsakyti.

Tačiau daugelis dalykų net ir to, kas tarsi žinoma, kas tarsi yra atsakyta, atidžiau pažiūrėjus, yra pateikti gabalais, fragmentuotai, atsietai. Nesimato visumos, nuoseklumo, bendro paveikslo, kaip kas ir kodėl istorijos eigoje vyko, kokie procesai ir su jais susiję žmonės taip viską nuvaldė, kad turime tokią valstybę, kokią šiuo metu turime, iš kurios, deja, masiškai bėga žmonės. Fragmentų sudėliojimas į visumą, žinių kratinio susiejimas, tarpusavio priežastinių ryšių nustatymas, veikusių ir tebeveikiančių į valstybės raidą žmonių veiklos suvokimas turėtų padėti geriau suprasti, kas daroma su mūsų Lietuva ir ką mums toliau su ja daryti.

Sėkmės tikriems istorikams, jų studentams ir kitiems entuziastams atsakant į šiuos ir susijusius klausimus.

Mindaugas Vilkis

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar reikia sugrąžinti privalomą kaukių dėvėjimą?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
Pasidalinkite su savo draugais
Sveiki, verta dėmesio: *Valstybės - LDK - iškilimas, padalijimas, žlugimas – klausimai, kurie dar laukia atsakymų* - nuoroda: https://infa.lt/12206/valstybes-ldk-iskilimas-padalijimas-zlugimas-klausimai-kurie-dar-laukia-atsakymu/