infa.lt

vaizdo įrašo kadras

Rusija pateikė JAV reikalavimų sąrašą, kad būtų sudarytas susitarimas dėl karo su Ukraina nutraukimo ir atkurti santykiai su Vašingtonu, teigia du su tuo susipažinę asmenys, kuriuos cituoja „Reuters“ agentūra.

Neaišku, ką konkrečiai Maskva įtraukė į savo sąrašą ir ar ji nori pradėti taikos derybas su Kijevu prieš tai priimant. Rusijos ir JAV pareigūnai aptarė sąlygas per asmeninius ir virtualius pokalbius per pastarąsias tris savaites, sakė šie žmonės.

Jie apibūdino Kremliaus sąlygas kaip plačias ir panašias į reikalavimus, kuriuos jis anksčiau yra pateikęs Ukrainai, JAV ir NATO.

Tos ankstesnės sąlygos apėmė Kijevo narystės NATO atsisakymą, susitarimą nedislokuoti užsienio karių Ukrainoje ir tarptautinį prezidento Vladimiro Putino teiginio, kad Krymas ir keturios sritys priklauso Rusijai, pripažinimą.

Pastaraisiais metais Rusija taip pat reikalavo, kad JAV ir NATO spręstų, kaip ji vadina, „pagrindines karo priežastis“, įskaitant NATO plėtrą į rytus.

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) laukia V. Putino žodžio, ar jis sutiks su 30 dienų paliaubomis, kurias Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė priimsiąs kaip pirmą žingsnį taikos derybų link.

V. Putino įsipareigojimas dėl galimo paliaubų susitarimo vis dar neaiškus, nes dar turi būti galutinai suderintos susitarimo detalės.

Kai kurie JAV pareigūnai, įstatymų leidėjai ir ekspertai baiminasi, kad Vladimiras Putinas, buvęs KGB karininkas, pasinaudos paliaubomis, kad suintensyvintų, jų nuomone, pastangas suskaldyti JAV, Ukrainą ir Europą ir sužlugdyti bet kokias derybas.

Rusijos ambasada Vašingtone ir Baltieji rūmai į prašymą pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.

Kijeve Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę Saudo Arabijoje įvykusį JAV ir Ukrainos pareigūnų susitikimą pasveikino kaip konstruktyvų ir sakė, kad galimos 30 dienų paliaubos su Rusija galėtų būti panaudotos rengiant platesnio masto taikos susitarimą.

Per pastaruosius du dešimtmečius Maskva kėlė daug tų pačių reikalavimų, kai kurie iš jų pateko į oficialias derybas su JAV ir Europa.

Pastaruoju metu Maskva juos aptarė su J. Bideno administracija keliuose susitikimuose 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. pradžioje, kai dešimtys tūkstančių Rusijos karių buvo dislokuoti Ukrainos pasienyje ir laukė įsakymo įsiveržti.

Tarp jų buvo reikalavimai, kurie apribotų JAV ir NATO karines operacijas nuo Rytų Europos iki Vidurinės Azijos.

Atmesdama sąlygas, J. Bideno administracija siekė užkirsti kelią invazijai, dėl kelių iš jų bendradarbiaudama su Rusija, rodo JAV vyriausybės dokumentai, kuriuos peržiūrėjo „Reuters“ ir keli buvę JAV pareigūnai.

Pastangos nepavyko ir 2022 m. vasario 24 d. Rusija užpuolė Ukrainą.

JAV ir Rusijos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis teigė, kad susitarimo projektas, kurį Vašingtonas, Kijevas ir Maskva aptarė Stambule 2022 m., galėtų būti taikos derybų pradžia. Šis susitarimas taip ir nebuvo įgyvendintas.

Tose derybose Rusija pareikalavo, kad Ukraina atsisakytų savo ambicijų dėl NATO, sumažintų savo kariuomenę ir sutiktų su nuolatiniu nebranduoliniu statusu. Ji taip pat reikalavo veto teisės dėl šalių, kurios norėtų padėti Ukrainai karo atveju, veiksmų.

D. Trampo administracija nepaaiškino, kaip ji ketina derėtis su Maskva. Abi šalys veda du atskirus pokalbius: vieną – dėl JAV ir Rusijos santykių atstatymo, kitą – dėl taikos susitarimo Ukrainoje.

Atrodo, kad administracija nesutaria, kaip toliau elgtis.

JAV pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose Stivas Vitkofas (Steve Witkoff), padedantis vadovauti diskusijoms su Maskva, praėjusį mėnesį CNN laidoje Stambulo derybas apibūdino kaip „įtikinamas ir esmines derybas“ ir sakė, kad jos galėtų būti „orientyras siekiant taikos susitarimo“.

Tačiau D. Trampo vyriausiasis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai, į atsargą išėjęs generolas Keitas Kelogas (Keith Kellogg), praėjusią savaitę Užsienio santykių taryboje sakė, kad Stambulo susitarimo nelaiko atspirties tašku.

„Manau, kad turime sukurti kažką visiškai naujo“, – sakė jis.

SENI REIKALAVIMAI

Ekspertai teigia, kad Rusijos reikalavimai greičiausiai skirti ne tik galutiniam susitarimui su Ukraina sudaryti, bet ir tapti susitarimų su Vakarų sąjungininkais pagrindu.

Per pastaruosius du dešimtmečius Rusija kėlė panašius reikalavimus JAV – reikalavimus, kurie apribotų Vakarų galimybes stiprinti karinį buvimą Europoje ir potencialiai leistų V. Putinui plėsti savo įtaką žemyne.

„Nėra jokių ženklų, kad rusai norėtų daryti kokių nors nuolaidų“, – teigė Brookingso instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Angela Stent, kuri buvo vyriausioji JAV žvalgybos analitikė Rusijos ir Eurazijos klausimais. „Reikalavimai visiškai nepasikeitė. Manau, kad jie iš tikrųjų nėra suinteresuoti taika ar reikšmingomis paliaubomis“.

Siekdami užkirsti kelią tam, kas, JAV žvalgybos pareigūnų nuomone, buvo neišvengiama Rusijos invazija, vyresnieji Bideno administracijos pareigūnai bendravo su Rusijos kolegomis dėl trijų Kremliaus reikalavimų, kaip teigiama „Reuters“ peržiūrėtuose JAV vyriausybės dokumentuose.

Tai buvo draudimas rengti JAV ir kitų NATO pajėgų karines pratybas naujųjų aljanso narių teritorijose ir draudimas dislokuoti JAV vidutinio nuotolio raketas Europoje ar kitur Rusijos teritorijos veikimo zonoje, teigiama dokumentuose.

Rusai taip pat siekė uždrausti JAV ar NATO karines pratybas nuo Rytų Europos iki Kaukazo ir Vidurinės Azijos, rodo dokumentai.

„Tai tie patys Rusijos reikalavimai, kurie buvo keliami nuo 1945 m.“, – sakė Kori Schake, buvusi Pentagono pareigūnė, vadovaujanti Amerikos verslo instituto užsienio ir gynybos politikos studijoms.

„Atsižvelgiant į D. Trampo administracijos elgesį pastarosiomis savaitėmis, europiečiai ne tik bijo, kad mes juos apleidžiame, bet ir bijo, kad prisijungėme prie priešo.“

infa.lt: Šiandien laukiama Vladimiro Putino viešo atsakymo į klausimą ar Rusija sutinka su 30 dienų paliaubomis Ukrainoje. Sprendimas duoti viešą atsakymą JAV ir Ukrainai tuo pačiu metu, tame tarpe ir Rusijos piliečiams, gali reikšti, kad dėl jo nebus deramasi ir jis bus galutinis.