infa.lt

Kur dingo iš Lietuvos visi šie, anksčiau laikomi pasienyje? . | lrv.lt nuotr.

Naujajame ES plane griežtinamos deportacijos priemonės, siekiant aplenkti žemyne stiprėjančius dešiniuosius. Vietoj to tai gali tik paskatinti jų naratyvo teisingumą, rašo „Politico“ leidinys.

Europos Komisija nori užtikrinti, kad kai kam nors pasakoma išvykti iš ES, jis iš tiesų išvyktų.

Tokia griežta žinia grindžiama antradienį už migraciją atsakingo Komisijos nario Magnuso Brunnerio ir Komisijos pirmininkės pavaduotojos Hennos Virkkunen pristatytomis griežtomis migracijos priemonėmis.

Jie pristatė planą, kuriuo siekiama supaprastinti deportaciją, sugriežtinti bausmes neišvykstantiems iš bloko atmestiems migrantams ir ES nepriklausančiose šalyse sukurti grąžinimo centrus, kuriuose būtų apgyvendinami deportacijos laukiantys asmenys.

Komisijos iniciatyva grindžiama įspūdinga statistika: 2023 m. daugiau kaip 480 000 žmonių buvo nurodyta išvykti iš ES, tačiau tik vienas iš penkių iš tikrųjų išvyko.

Nors oficialus plano tikslas – užtikrinti galiojančių migracijos taisyklių vykdymą, pagrindinis tikslas yra politinis: sulaikyti dešiniuosius.

„Migracija… dažnai naudojasi populistai, siekdami politinės naudos“, – sakė Virkkunen.

Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje stiprėjant kraštutinių dešiniųjų partijų antiimigracinėms nuotaikoms, Europos centro dešinieji, vadovaujami Europos liaudies partijos (ELP), stengiasi rinkėjams įrodyti, kad meinstryminė politinė srovė vis dar kontroliuoja migraciją.

Plane numatytas Europos grąžinimo įsakymas, kuris būtų pripažįstamas visose 27 ES valstybėse narėse ir neleistų deportuotiems asmenims paprasčiausiai peršokti iš vienos šalies į kitą ir vėl pradėti prieglobsčio suteikimo procesą.

Be to, nacionalinėms valdžios institucijoms suteikiama daugiau veiksmingų priemonių, įskaitant platesnius įgaliojimus sulaikyti asmenis, kurie laikomi keliančiais grėsmę saugumui.

Pagal šį planą deportuotiems asmenims, kurie laikomi keliančiais grėsmę saugumui, būtų automatiškai uždrausta atvykti į ES, todėl būtų daug sunkiau vėl atvykti į bloką.

Labiausiai prieštaringai vertinama paketo dalis yra tai, ką Komisija vadina „grąžinimo centrais“, t. y. atviros jūros centrais, į kuriuos deportuotieji galėtų būti siunčiami laukti išsiuntimo.

Komisija tvirtina, kad šie centrai nebus panašūs į Jungtinės Karalystės panaikintą Ruandos planą dėl prieglobsčio ieškančių migrantų arba į Italijos slidų susitarimą su Albanija, nes žmonės į juos būtų siunčiami tik po teisiškai privalomo įsakymo išsiųsti.

M.Brunneris pabrėžė, kad Komisija nekurs infrastruktūros, o tik „nustatys būtiniausias sąlygas“, kad šalys pačios galėtų kurti deportacijos stovyklas.

Iš dešiniųjų vadovėlio pasiskolintas grąžinimo įstatymas yra vienas iš pagrindinių Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP), siekiančios atitraukti rinkėjus nuo Europos populistinių judėjimų, ES rinkimų kampanijos pažadų.

„Tai nėra tinkamas būdas spręsti deportacijos klausimą, tai populistinis sprendimas, kuriuo nepaisoma mūsų vertybių“, – žurnalistams sakė ‚Renew Europe‘ vadovė Valérie Hayer, pakartodama socialistų pranešimą spaudai, kuriame teigiama, kad jie atsisakys bet kokio teksto, į kurį būtų įtraukti grąžinimo centrai – vienas iš pagrindinių ramsčių, kuriuos EPP nori matyti reglamente.

Tuo tarpu dešiniosios frakcijos tikisi, kad EPP pasinaudos „Venesuelos dauguma“ – konservatorių ir kraštutinių dešiniųjų partijų koalicija – kad prastumtų įstatymo projektą, kaip tai darė nuo birželį vykusių ES rinkimų.

„Akivaizdu, kad tikimės centro dešiniųjų daugumos… [bet] dabar viskas priklauso nuo EPP“, – antradienį žurnalistams sakė Europos konservatorių ir reformistų (ECR) dešiniųjų frakcijos vienas iš pirmininkų Nicola Procaccini, gyręs Italijos ‚grąžinimo centro‘ modelį.

Tačiau M.Brunneris greitai atmetė frakcijų susirūpinimą. „Manau, kad įmanoma [pritraukti S&D, Renew ir žaliuosius] … mes taip pat turime tiek daug apsaugos priemonių, kad nematau jokios priežasties nepritarti šių grąžinimo centrų idėjai.“

„Kalbama ne apie politinę spalvą, o apie esmę, iš tikrųjų tai yra [problemos] sprendimas, o ne apie buvimą kairėje, dešinėje ar viduryje“, – sakė jis žurnalistams. „Mes taip pat esame pasirengę paaiškinti [sunkumus], su kuriais gali susidurti kai kurios partijos.“