infa.lt

Facebook nuotrauka

Seimo narys Valerij Simulik, reaguodamas į ex-premjero Andriaus Kubiliaus pastabas apie jo išlaidas rinkimų į Seimą metu, dėl kurių kenčia žmona (ir net, galbūt, visuomenė) sureagavo savo asmeninėje Facebook paskyroje, parašęs atsakymą:

Jaučiuosi pagerbtas. Sulaukiau konservatorių „sunkiasvorio“ Andriaus Kubiliaus dėmesio. Pažįstate tokį, ar ne? Turėtumėte. Čia tas pats Andrius Kubilius, kuris pagal visuomenės nuomonių apklausas jau daug metų mėgaujasi vieno iš labiausiai Lietuvos žmonių nemėgstamo politiko titulu.

Taigi A. Kubiliui užkliuvo mano asmeniniai pinigai, kuriuos išleidau Seimo rinkimams. Lėšos, kurias sąžiningai ir tvarkingai deklaravau – kiek daugiau nei 10 tūkstančių eurų. Vaje, stebisi Andrius, kiek daug.

Dar jis mini mano žmoną, kurią tokiu būdu esą nuskriaudžiau. Nes už tuos pinigus verčiau jai ką nors būčiau nupirkęs, kelione ar dar kažkuo pradžiuginęs.

Mielas Andriau: savo žmona pasirūpinsiu ir be jūsų raginimų. Ji – svarbiausias žmogus mano gyvenime. Gal kažko teks atsisakyti man pačiam, tačiau darau ir darysiu viską, kad jai nieko netrūktų.

O šiaip – keistoka, kai mano asmeninėmis santaupomis rūpinasi žmogus, kuris per rinkimus leido mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigus. Aš, kaip nepriklausomas kandidatas, skyriau asmeninius. Jis, kaip didžios ir garbingos, tik žmonių nelabai mėgstamos partijos narys, leido tuos, kuriuos partija nuolat gauna kaip dotaciją iš valstybės. Tai gal apie juos kalbėkite, ponas Andriau?

O užvis keisčiausia tai, kad rinkimams išleistomis mano asmeninėmis lėšomis nūnai susirūpino žmogus, kuris į istoriją įsirašė kaip premjeras, be gailesčio nuskriaudęs visus Lietuvos žmones. Ir mane, ir mano žmoną, visus be išimties pensininkus, neįgaliuosius, statutinius pareigūnus, kitus dirbančiuosius. Žmogus, kuris tai padarė neteisėtai – ką pripažino Konstitucinis Teismas. Žmogus, kurio dėka dar ir šiandien iš valstybės biudžeto tenka skirti dideles sumas tam, kad grąžintume tai, ką jis atėmė. Čia vietoj to, kad skirtume didesnį finansavimą švietimui, socialinėms reikmėms, tų pačių pensijų padidinimui.

Kaip tokį veiksmą pavadinti? Cinizmu? Neabejotinai. Vagyste? Nežinau, priklauso nuo individualaus vertinimo, vertinkite jūs. Bet kokiu atveju po tokio savo benefiso vargu ar berasite mūsuose žmogų, kuris norėtų vėl matyti jus premjero poste…

Reziumuojant, mielas Andriau: verčiau skaičiuokite ne svetimus pinigus, o tuos, kuriuos nurėžėte. Sumos kur kas įspūdingesnės. O aš, kad jums būtų ramiau, pradžiuginsiu žmoną kokiu nors jai mielu pirkiniu. Galbūt ne kailiniais – vis tiek atšilo, bet, sakykime, naujais batais