infa.lt

AP

Saloje pristatytas įstatymas, kuriuo siekiama uždrausti užsienio finansavimą politikams.

Grenlandijos, kuri pastaruoju metu nuolat sulaukia JAV prezidento teritorinių pretenzijų, vyriausybė, atrodo, rado būdą, kaip sumažinti spaudimą iš už vandenyno. Artėjant parlamento rinkimams salos valdžia pateikė įstatymo projektą, kuriuo uždraudžia anonimines ir užsienio aukas politinei veiklai, taip pat sumažina maksimalią aukų sumą.

Ir, jei neseniai Danijos valdžios institucijų priimtas planas stiprinti savo autonominės teritorijos gynybą Donaldo Trampo (Donald Trump) pareiškimų apie ketinimą įsigyti Grenlandiją fone buvo tik sutapimas, tai dabartinis Grenlandijos įstatymo projektas buvo tiesioginis atsakas į tokias grėsmes.

Įstatymo projektas, draudžiantis užsienio ir anonimines aukas politinėms partijoms ir atskiriems politikams, buvo pateiktas pirmadienį. Antradienį jis buvo pateiktas svarstyti parlamentui, kuris jį turėtų priimti artimiausiomis dienomis.

Pagal dokumento projektą bus uždraustos aukos iš anoniminių šaltinių, iš užsienio, taip pat tos, kurios kartu viršys 200 tūkst. kronų (28 tūkst. JAV dolerių) sumą.

Taip pat bus draudžiamas finansavimas iš vieno privataus šaltinio, viršijantis 20 tūkst. kronų (2,8 tūkst. dolerių). Draudimas bus taikomas visiems parlamento rinkimų dalyviams. Šie rinkimai Grenlandijoje turi būti surengti iki balandžio 6 d., todėl tikriausiai dėl šios priežasties skubėta priimti įstatymą.

Idėja sumažinti užsienio rėmėjų galimybes kaip nors daryti įtaką salos politikams, žinoma, kilo ne tuščioje vietoje. Per pastaruosius porą mėnesių Danijos autonominė teritorija, kuri anksčiau buvo jos kolonija ir tebėra karalystės dalis, pateko į Amerikos prezidento Donaldo Trampo taikiklį.

Jis nedviprasmiškai pareiškė, kad ketina nusipirkti salą, ir net užsiminė, kad yra pasirengęs naudoti prekybos muitus ir karinę jėgą, kad tik pasiektų savo. Daugkartiniai Grenlandijos ir Danijos valdžios institucijų atkirčiai apie tai, kad sala neparduodama, neatšaldė Baltųjų rūmų vadovo užsidegimo.

Į kovą dėl Grenlandijos įsitraukė ne tik pats prezidentas, bet ir daugelis jo administracijos narių, tuo patvirtindami, kad Donaldo Trampo ketinimas įsigyti salą yra ne vieno asmens užgaida, o visiškai gerai apgalvotas ir rimtas dabartinės Amerikos valdžios ketinimas.

Štai, praėjusią savaitę valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Amerikos vadovo noras įsigyti Grenlandiją atitinka Jungtinių Valstijų nacionalinius interesus. O viceprezidentas Džeimsas Deividas Vensas (James David Vance) savaitgalį duodamas interviu „Fox News“ tiesiai šviesiai pasakė: „Atvirai kalbant, Danija, kuri kontroliuoja Grenlandiją, neatlieka savo darbo ir nėra gera sąjungininkė“. Taip jis užsiminė, kad Valstijos daug geriau tvarkytų salą.

Visa tai paskatino salos valdžios institucijas nuo retorikos pereiti prie konkrečių priemonių, kuriomis siekiama pasipriešinti JAV. Pirmadienį pateiktas įstatymo projektas „turi būti svarstomas atsižvelgiant į Grenlandijos geopolitinius interesus ir dabartinę padėtį, … kai sąjungininkės supervalstybės atstovai išreiškė susidomėjimą perimti … Grenlandiją“, – tiesiai šviesiai pareiškė salos vyriausybė.

Ir atvirai nurodė, kad vieną iš pagrindinių grėsmių ji įžvelgia artimiausiame Donaldo Trampo bendražygyje milijardieriaus Elono Musko asmenyje – turtingiausiame pasaulio žmoguje, kurio milžiniški turtai ir noras finansuoti norimus politikus didina Grenlandijos pažeidžiamumą.

Buvusi metropolija taip pat neliko nuošalyje. Sausio pabaigoje Danija paskelbė planą stiprinti savo karinį buvimą Arktyje, žadėdama šiam tikslui skirti 14,6 mlrd. kronų (2,05 mlrd. JAV dolerių).

Tačiau Danijos gynybos ministerija pabrėžė, kad šio plano pristatymas tuo metu, kai Donaldas Trampas skiria daugiau dėmesio Grenlandijai, yra tik sutapimas. Kopenhaga planavo stiprinti savo autonomijos gynybą dar gerokai prieš D. Trampo sugrįžimą į Baltuosius rūmus.

Be to, Danija nusprendė atverti diplomatinį frontą ir prieš JAV pretenzijas. Praėjusią savaitę ministrė pirmininkė Mette Frederiksen nuvyko į Berlyną ir Paryžių, siekdama gauti jų paramą Grenlandijos klausimu, o šį antradienį tuo pačiu tikslu ji atvyko į Londoną.

Prieš tai vyko jos 45 minučių pokalbis su Donaldu Trampu, kuris, pasak šaltinių, apsiribojo agresyvia Danijos valdžios institucijų kritika dėl atsisakymo parduoti salą JAV. „Jis buvo labai griežtas. Tai buvo šaltas dušas.

Prieš tai buvo sunku į jį žiūrėti rimtai. Bet manau, kad jis yra rimtas ir potencialiai labai pavojingas“, – to pokalbio toną laikraščiui „Financial Times“ apibūdino vienas aukšto rango Europos pareigūnas.

Europa, reaguodama į D. Trumpo grasinimus, laikėsi taktikos vengti emocingų pareiškimų ir nekurstyti žodžių karo. Šis „tylos“ žaidimas buvo visiškai suderintas su Kopenhaga – Mette Frederiksen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pastarosiomis savaitėmis ne kartą kalbėjosi apie D. Trampą ir Grenlandiją.

„Mes labai glaudžiai derinome su danais viską, ką norėjome pasakyti ar pasakysime apie Grenlandiją“, – neseniai ‚Politico‘ sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas.

Tačiau ES neapsimetinėjo, tarsi visai nieko nevyksta. Danijos teritorinio vientisumo išsaugojimas yra svarbus visoms ES valstybėms narėms, priminė Donaldui Trampui Antonijus Kosta (António Costa), neminėdamas jo pavardės, po pirmadienį įvykusio susitikimo su ES vadovais.

infa.lt: Tai beveik užsienio agentų įstatymas, tik nutaikytas ne prieš visuomenines organizacijas, o prieš vietos politikus.