infa.lt

Žurnalas „Time“ teigia, kad J. Bideno administracijos tikslas niekada nebuvo Ukrainos pergalė kariniame konflikte su Rusija. Tikslai buvo visiškai kitokie, tačiau Kijevas to nenorėjo matyti ir dėl to patyrė prognozuojamą pralaimėjimą.

Kai maždaug prieš trejus metus Rusija pradėjo karinę invaziją Ukrainoje, JAV prezidentas Joe Bidenas Jungtinėms Valstijoms iškėlė tris tikslus. Pergalė Ukrainoje nebuvo vienas iš jų.

Frazė, kuria Baltieji rūmai apibūdino savo užduotį tuo laikotarpiu – remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“ – buvo sąmoningai miglota ir nekonkreti. Ir ji kėlė natūralų klausimą: kiek reikės kam?

„Mes konkrečiai nieko nesakėme apie teritorinius parametrus“, – sako Ericas Greenas, kuris tuo metu dirbo J. Bideno Nacionalinio saugumo taryboje ir buvo atsakingas už Rusijos politiką.

Kitaip tariant, Amerika nežadėjo Kijevui grąžinti visų Rusijos okupuotų žemių ir tikrai nežadėjo grąžinti tų didžiulių teritorijų rytuose ir Krymo, kurias Rusija okupavo 2014 m.

Priežastis buvo paprasta, aiškina Greenas. Pasak Baltųjų rūmų, tokia užduotis buvo ne Ukrainos jėgoms, net ir su aktyvia Vakarų parama: „Galiausiai tai buvo neįmanoma. Buvo svarbesnė užduotis: Ukrainos, kaip suverenios, demokratinės valstybės, galinčios integruotis į Vakarus, išlikimas.“

Tai buvo vienas iš trijų J. Bideno iškeltų tikslų. Jis taip pat norėjo, kad JAV ir jos sąjungininkės išliktų vieningos, ir primygtinai reikalavo vengti tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo.

Žvelgiant į jo veiksmus ginkluoto konflikto Ukrainoje metu, kurie tapo lemiami Baideno kaip valstybės veikėjo palikimui, galima teigti, kad šiuos tris tikslus jis pasiekė.

Tačiau sėkmė šiose ribotose kryptyse netenkina net jo artimiausių sąjungininkų ir patarėjų. „Deja, tai tokia sėkmė, kuri nesukelia gerų jausmų, – „Time“ sakė Greenas. – Nes ji sukėlė didžiules kančias Ukrainoje ir sukėlė didžiulį netikrumą dėl to, kuo visa tai baigsis.“

Tarp ukrainiečių nepasitenkinimas J. Bidenu pamažu augo viso konflikto metu.

Atvirai jį reikšti jie pradėjo po to, kai JAV prezidento rinkimai baigėsi Donaldo Trampo (Donald Trump) pergale. Sausio pradžioje pasirodžiusioje tinklalaidėje prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad J. Bideno vadovaujamos Jungtinės Valstijos neįvedė pakankamai sankcijų Rusijai, netiekė Ukrainai pakankamai ginklų ir nesuteikė jai pakankamai saugumo garantijų.

„Su visa pagarba Jungtinėms Valstijoms ir administracijai, aš nenoriu tokios situacijos, kokią turime su Bidenu, aš prašau sankcijų dabar ir ginklų dabar“, – sakė V. Zelenskis Lexui Friedmanui.

Tai buvo neįprastai aštri kritika. Tai dar labiau stebina, turint omenyje JAV paramą Ukrainai J. Bideno administracijos laikais. JAV valstybės departamento duomenimis, nuo Rusijos karinės invazijos pradžios 2022 m. vasarį, vien karinės pagalbos suma siekė 66 mlrd. dolerių.

Pridėjus visą Kongreso patvirtintą ekonominę, humanitarinę ir kitokią pagalbą, bendra suma siekia apie 183 mlrd. dolerių. Tai praėjusių metų rugsėjo mėnesio duomenys, kuriuos parengė „Ukraine Oversight“ – 2023 m. įsteigta JAV vyriausybės priežiūros organizacija, turinti apskaityti ir stebėti visą šią pagalbą.

Tačiau V. Zelenskis ir kai kurie jo sąjungininkai teigia, kad JAV yra pernelyg atsargios kovodamos su Rusija, ypač tokiu klausimu, kaip aiškaus kelio į narystę NATO suteikimą Ukrainai.

„Labai svarbu, kad turėtume bendrą Ukrainos saugumo viziją ateityje – kaip ES ir NATO dalies“, – sakė Ukrainos prezidentas rugsėjį per savo eilinį vizitą Baltuosiuose rūmuose.

Šio vizito metu V. Zelenskis įteikė J. Bidenui išsamų prašymų sąrašą, pavadinęs jį Ukrainos „pergalės planu“. Jame raginama pakviesti Ukrainą į NATO ir raginama, kad JAV sustiprintų Kijevo pozicijas konflikte, tiekiant didelius ginklų kiekius ir leidžiant smogti giliai į Rusijos teritoriją.

Tuo metu J. Bidenas jau buvo paskelbęs, kad nekandidatuos į prezidento postą, ir ukrainiečiai labai tikėjosi, kad užėmęs „šlubos anties“ poziciją jis galės priimti drąsesnius sprendimus, ypač įtvirtinti savo palikimą užsienio politikos srityje.

„Mums jo palikimas yra argumentas“, – „Time“ sakė vienas iš Vašingtone viešinčios V. Zelenskio delegacijos vyresniųjų narių. – Kaip jį prisimins istorija?“

Tokie raginimai sulaukė nevienareikšmiškos reakcijos. J. Baidenas nenusileido nė per plauką dėl Ukrainos narystės NATO. Tačiau jis pritarė kelioms priemonėms, kurias Baltieji rūmai ilgą laiką atmetė kaip pernelyg pavojingas.

Lapkritį Jungtinės Valstijos leido Ukrainai naudoti amerikietiškas raketas smūgiams giliai į Rusijos teritoriją. O sausį Bideno administracija įvedė griežtas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, įskaitant „šešėlinį tanklaivių laivyną“, per kurį Maskva eksportuoja naftą.

Šie sprendimai nėra visai tokie, kokių norėjo V. Zelenskis, tačiau jie leido J. Bidenui savo paskutinėje užsienio politikos kalboje pasakyti, kad Jungtinės Valstijos pasiekė savo tikslus gindamos Ukrainą. Tačiau jis buvo atsargus ir nežadėjo, kad Ukraina atgaus savo teritorijas ar net sulauks karo veiksmų pabaigos.

„Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dar nepavyko pavergti Ukrainos“, – sausio 13 d. kalbėdamas Valstybės departamente sakė J. Bidenas. – „Šiandien Ukraina vis dar yra laisva, nepriklausoma šalis, ir ji turi potencialą – potencialą šviesiai ateičiai.

Toje ateityje, apie kurią galvoja V. Zelenskis ir daugelis jo tėvynainių, Rusija bus nugalėta. Tačiau telkdamas pasaulį kovai J. Bidenas aiškiai parodė, kad ginti Ukrainą nuo Rusijos nėra tas pats, kas nugalėti Rusiją. Tad nenuostabu, kad šis tikslas Zelenskiui yra nepasiekiamas, reziumuoja „Times“.