infa.lt

Asociatyvi nuotr, Kur taip galėtų būti?

„American Mind“: JAV pradinės mokyklos nepritempia iki besivystančių šalių lygio.

Amerikiečių nacija tampa vis labiau bunka, rašo „American Mind“ leidinys. JAV pradinės mokyklos nepasiekia besivystančių šalių lygio: tik ketvirtadalis mokinių moka skaityti. Autoriaus nuomone, Amerikoje atsisakoma kokybiško švietimo vardan ideologijos: geriau vaikams pasakoti apie „socialinę lygybę“ nei mokyti juos matematikos.

Mes ugdome vidutinybes. Šį procesą reikia kuo greičiau sustabdyti.

Amerikos universitetai, matyt, jau nebesiskaito. Tačiau gilesnės JAV švietimo sistemos problemos slypi mokykliniame ugdyme. Aukštasis mokslas vis dar laikomas JAV stiprybe ir juo žavisi kitos šalys, tačiau JAV pradinės mokyklos, regis, nesiekia skurdžių besivystančių šalių lygio.

Pagal neseniai atliktą Nacionalinį švietimo pažangos vertinimą (National Assessment of Educational Progress, NAEP), arba Nacionalinį ataskaitų rinkinį, vos ketvirtadalis visų mokinių, jei ne mažiau, moka skaityti; dar mažiau mokinių moka matematiką, geografiją ir JAV istoriją.

Jungtinių Valstijų mokyklų ketvirtų ir aštuntų klasių mokinių rezultatai prastesni ne tik palyginti su Rytų Azijos šalimis, bet ir su tokiomis šalimis kaip Lenkija, Jungtinė Karalystė, Pietų Afrika, Turkija ir Švedija, kurių rezultatai pagerėjo.

Iš dalies dėl to galima kaltinti pandemiją, bet tik iš dalies. Nacionalinio švietimo statistikos centro (NCES) duomenimis, prieš pandemiją, t. y. nuo 2019 m., ir po jos, iki 2023 m., ketvirtokų standartizuotų matematikos testų rezultatų vidurkis sumažėjo 18 taškų, o aštuntokų – 27 taškais.

Apskritai apie 40% visų JAV valstybinių mokyklų mokinių matematikos ir anglų kalbos žinios neatitinka standartų, o tai yra 8% daugiau nei prieš pandemiją.

Izoliacija pandemijos metu galėjo būti veiksnys, prisidėjęs prie testų rezultatų pablogėjimo, tačiau šie rezultatai mažėjo dar prieš pandemiją, pradedant 2015 m., o pasibaigus pandemijai jie ir toliau mažėja.

Dabar paimkime matematiką: remiantis 2018 m. EBPO Tarptautinės mokinių vertinimo programos rezultatais, 36 šalys aplenkė Jungtines Amerikos Valstijas matematikos mokymosi srityje – tarp jų tokios šalys kaip Kinija, Rusija, Italija, Prancūzija, Suomija, Lenkija ir Kanada.

Šiuos rezultatus neseniai patvirtino Donaldo Trampo (Donald Trump) patarėjas Vivekas Ramaswamy: amerikiečių vaikams trūksta įgūdžių konkurencijoje su užsienio darbuotojais.

Tačiau mes nekalbame apie kokius nors išskirtinius įgūdžius. Neseniai atliktas federalinis tyrimas rodo, kad dabar 28% amerikiečių raštingumo lygis yra žemiausias (2017 m. buvo 19 proc.).

Mokyklose atsisakyta sveiko raštingumo ir kitų veiksmingų metodų, pereinant prie „holistinės kalbos“ koncepcijos ir kitų madingų teorijų, todėl nustatyta, kad 60% ketvirtokų skaito prastai.

Visi tėvų bandymai išsiaiškinti, ką jų vaikai iš tikrųjų veikia mokykloje, sukelia problemų, įskaitant galimas dideles finansines išlaidas; tokiose valstijose kaip Kalifornija mokykloms faktiškai draudžiama informuoti tėvus apie jų vaikų lyties problemas.

Progresyvūs pedagogai turi pagrindo baimintis informacijos atskleidimo tuo metu, kai pirmą kartą per pastaruosius šimtą metų stebime vidutinio amerikiečių intelekto koeficiento sumažėjimą, o Kinija dominuoja mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse.

Gimnazijose dabar dažnai kalbama apie „mokyklas zombius“, taip įvardijant situaciją, kai daugiau nei 20% mokyklų mokinių „chroniškai nelanko pamokų“.

Kalifornijos vidurinio ugdymo sistema (pagal kurią mokosi beveik šeši milijonai mokinių) nepajėgi išmokyti daugumos jų: nacionalinius raštingumo standartus atitiko mažiau nei pusė mokinių, o matematikos – tik trečdalis.

Nenuostabu, kad daugeliui tėvų ir kai kurioms valstijoms teko ieškoti alternatyvų: rinktis įprastas mokyklas arba vadinamąsias užsakomąsias mokyklas (nuo valstybės nepriklausomos, pagal sutartis įsteigtos mokyklos, kurios atsirado valstybinių mokyklų pagrindu ir gavo licenciją („chartiją“) savarankiškai teikti švietimo paslaugas ir valdyti išteklius, o mainais už tai garantuoti aukštesnę ugdymo kokybę).

Vien šiais metais 20 mūsų šalies valstijų išplėtė chartijų programas. Apskritai nuo 2005 m. valstybės finansuojamų užsakomųjų mokyklų skaičius padvigubėjo, o mokinių skaičius tokiose mokyklose išaugo daugiau kaip tris kartus. Šios mokyklos nuolat lenkia savo tradicines varžoves – įprastas vidurines mokyklas.

Tačiau daugeliui valstybinių mokyklų vadovų, ypač demokratų partijai artimose valstijose, rezultatų gerinimas vargu ar yra prioritetinis tikslas. Pavyzdžiui, Kalifornijoje nuolat kritikuojamos užsakomosios mokyklos.

Los Andželo jungtinė mokyklų apygarda imasi visų priemonių, kad užkirstų kelią naujoms užsakomosioms mokykloms, ir kartu puola jau esamas. Visa tai daroma nepaisant to, kad daugybė kaliforniečių mano, jog mokyklų kokybė prastėja.

Didžiausi pralaimėtojai yra patys moksleiviai, ypač mažumos. Remiantis naujausiais Kalifornijoje atliktų testų rezultatais, tik 36% lotynų amerikiečių mokinių sugebėjo pasiekti arba viršyti valstijos anglų kalbos mokėjimo standartą.

Tik 22% mokinių atitiko arba viršijo matematikos žinių standartą. Šiurpi realybė rodo, kad 2021-2022 mokslo metais beveik 70% juodaodžių mokinių nesugebėjo pasiekti arba viršyti valstybinio anglų kalbos standarto, o apie 84% mokinių nesugebėjo pasiekti arba viršyti matematikos standarto.

Panašų vaizdą matome ir tokiose valstijose kaip Ilinojus, kurio valstybinių mokyklų sistema savo nesėkmingumu prilygsta Kalifornijai. Vadovaujant neišmanėliui, gerai aprūpintam ir itin turtingam gubernatoriui J. B. Pritzkeriui, kuris pats yra brangių valstybinių mokyklų auklėtinis, Ilinojus panaikino didžiąją dalį pradėtos vykdyti užsakomųjų mokyklų programos.

Kodėl?

Akivaizdu, kad švietimo kokybė nėra problema. „Linkolno kraštas“ (neoficialus Ilinojaus valstijos pavadinimas) gali ‚pasigirti‘, kad 53 mokyklose nė vienas mokinys negali pademonstruoti reikalaujamų matematikos žinių, o 30 mokyklų niekas negali pademonstruoti reikalaujamų anglų kalbos žinių.

Panašu, kad nuo 2019 m. pastebėtas vienam mokiniui tenkančių išlaidų padidėjimas, atrodo, turėjo mažai įtakos mokymo kokybei.

Ilinojaus politikos institutas praneša, kad „Vėjų miesto“ (neoficialus Čikagos pavadinimas) mokytojai yra tokie neišmanėliai, kad šiais metais reikalauja 9% padidinti atlyginimus – ir tai mieste, kuris turi rimtų finansinių problemų.

2023-2024 mokslo metais „Douglass Academy High School“ turi tik 35 mokinius 900 mokinių skirtame pastate. O kadangi šioje mokykloje mokyklos nelankymo rodiklis siekia 64%, kartais mokyklos darbuotojų yra daugiau nei mokinių, iš kurių nė vienas tinkamai neišlaiko egzaminų.

Dar blogiau, viešąjį švietimą dar labiau silpnina ideologija, kuri plačiai naudojama švietimo programose ir kurią dažnai remia mokytojų profsąjungos. Mokyklų pavertimas savotiškomis ideologinėmis gydymo stovyklomis padeda teisėtai mažinti mokymosi standartus vardan „socialinio teisingumo“ ideologijos.

Galbūt Kalifornijos moksleiviai ir nepasiekia geriausių rezultatų pagal mokyklinę programą, tačiau Kalifornijos valstija įpareigoja mokytis apie klimatą moksleivius, kurių gamtos mokslų žinios geriausiu atveju yra fragmentiškos.

Ko norėjote – juk progresyvistinė ideologizacija nereikalauja, kad mokiniams būtų suteiktos plačios istorijos žinios ar net supažindinama su matematikos ir gamtos mokslų pagrindais.

Vietoj to Kalifornija pertvarkė savo matematikos mokymo programą, kad akivaizdžiai pabrėžtų vadinamąjį „socialinį teisingumą“, o ne pasiekimus. Tam tikra prasme mes grįžtame prie tokio švietimo, kuris įsitvirtino viduramžių scholastikoje.

Ir dabar šio ideologinio užtaiso rezultatai skverbiasi į mūsų kasdienį švietimą. Svarbiausios žinios, kuriomis dabar dalijamasi Kalifornijos mokyklose, yra tos, kad Amerika yra beviltiškai rasistinė ir represyvi šalis.

Sekdamos savo lyderių socialistine orientacija, profsąjungos propaguoja požiūrį į švietimą, kuris aktyviai palaiko antikapitalistinę ir antivakarietišką orientaciją.

Kalifornijos etninių studijų programa, kuriai įtakos turėjo vadinamoji „kritinė rasių teorija“, yra aiškiai antisionistinė; joje žydai daugiausia menkinami kaip baltieji engėjai, o Izraelis laikomas brutalia kolonijine jėga (kas iš esmės yra tiesa – infa.lt past.).

Kalifornijoje naujojoje socialinių studijų programoje visi baltieji, nepriklausomai nuo jų kilmės, pristatomi kaip žmonės, kurie naudojasi „baltųjų privilegijomis“.

Toks požiūris leidžia manyti, kad tokios tautinės grupės kaip žydai, airiai ir kiti Europos imigrantai apskritai nepatyrė diskriminacijos, o džiaugėsi savo „baltųjų privilegijomis“. Tai išgirdę mūsų protėviai imigrantai tikriausiai būtų labai nustebę.

Tokio požiūrio į švietimą poveikis labiausiai išryškėjo pernai per antiizraelietiškus renginius. Pavyzdžiui, mokyklose mokytojams buvo leista klasėse demonstruoti antisemitinius plakatus ir naudoti „Hamas“ remiančių grupių sukurtą mokymo programą.

O vienoje mokykloje mokiniams pavyko įbauginti proizraelietiškame mitinge dalyvavusią mokytoją, užrakinant ją kabinete.

Ideologinis elgesys ypač agresyvus daugiausiai mažumų rajonuose, kur tradiciškai žemas išsilavinimo lygis. Prieš kelis mėnesius Santa Anos mokyklų apygarda patvirtino etninių studijų programą, kuri, daugelio žydų nuomone, yra akivaizdžiai šališka Izraelio atžvilgiu.

Joje teigiama, kad ši šalis praktikuoja „kolonializmą kurdama gyvenvietes“ palestiniečių žemėse, sionizmas vadinamas „nacionalistine, kolonijine ideologija“ ir smerkiamas „Izraelio, kaip žydų valstybės, įkūrimas ir plėtra istorinėje Palestinoje“. Laimei, ši programa dabar ginčijama teismuose, rašo autorius.

Kaip ir nelaimingieji Gazos vaikai, Kalifornijos jaunimas, daugiausia mažumų atstovai, yra auklėjamas nekęsti Izraelio ir ten gyvenančių žmonių. Dešimt San Francisko vidurinių mokyklų surengė antiizraelietiškus streikus, kuriuos organizavo advokatų grupė, gavusi prieigą prie mokinių adresų.

O Oklande, kaip pranešė „New York Times“, mokytojai surengė nesankcionuotą pamoką, per kurią pradinių mokyklų mokiniams, be kitos medžiagos, pasiūlė spalvinimo knygelę su palestiniečių personažu, kuris sako: „Chuliganų grupė, vadinama sionistais, norėjo mūsų žemės. Jie užėmė ją jėga ir padarė žalos daugeliui žmonių“.

Visas šis ideologinis pumpuravimas nebūtų toks baisus, jei mokyklose vaikai iš tikrųjų būtų ruošiami ateičiai. Tai nėra naudinga mokiniams, iš tikrųjų daugelis mokyklų rajonų pertvarkė matematikos mokymo programas – visa tai daroma siekiant pabrėžti „socialinį teisingumą“.

Kinijos ir Indijos mokiniai taip pat patiria didžiulį politinį spaudimą, tačiau šių šalių vadovai vis tiek nori, kad jų mokiniai pasižymėtų, ypač matematikos ir gamtos mokslų srityje.

Šie mūsų minėti ideologiniai projektai kenkia švietimui Vakaruose. Kyla klausimas, kada tėvai ir jų išrinkti politikai pagaliau pradės ginti mokinius? Tai darydami jie turi būti pasirengę pasipriešinti gerai finansuojamoms, kovingoms ir politiškai įtakingoms mokytojų profsąjungoms ir jų politiniams akolitams.

Jei leisime pedagogams dezorientuoti visą mūsų moksleivių kartą, tai bus katastrofa ne tik mūsų vaikams, bet ir visai Vakarų visuomenei.

Žinoma, yra ir pasipriešinimo ženklų. Daugelis moksleivių atmeta pedagogiką, dėl kurios jie yra skirti tik vienam dalykui – ketverių metų koledžui, todėl ieško alternatyvų – kur jie iš tikrųjų galėtų įgyti žinių.

Tačiau nuo 2010 m. bakalauro studijų studentų skaičius sumažėjo nuo 18,1 mln. iki 15,4 mln. Be to, per pastarąjį dešimtmetį JAV buvo uždaryta 500 valstybinių mokyklų, t. y. tris kartus daugiau nei ankstesnį dešimtmetį.

Žmonės ieško mokymosi galimybių kitur. Neseniai Gateso fondo atliktas tyrimas parodė, kad jaunesnių nei 30 metų žmonių susidomėjimas keturmetėmis aukštosiomis mokyklomis nuolat mažėja, o didėja susidomėjimas profesinėmis mokyklomis, ypač darbininkų šeimose.

Amerikiečiai labiau pasitiki dvimetėmis aukštosiomis mokyklomis, kuriose mokosi daugiau kaip 40% visų studentų, nei keturmetėmis mokyklomis. Augant dailidžių, elektrikų ir santechnikų skaičiui, auga ir profesinių mokyklų, kurių skaičius nuo 2019 m. išaugo 15 proc.

JAV darbo departamento duomenimis, gamyklose visoje šalyje yra mažiausiai 750 000 laisvų darbo vietų.

Atrodo, kad šiuolaikinės technologijos, ypač dirbtinis intelektas, neabejotinai sumažins daugelio specialybių, kurių dabar siekia studentai, paklausą, ne tik informatikos, bet ir finansų, žmogiškųjų išteklių ir vadybos ir net kūrybinių sričių skaičių.

Niujorko federalinis rezervų bankas praneša, kad kolegijos diplomai jau dešimtmečius praranda vertę, o 40% neseniai kolegijas baigusių absolventų neturi pastovaus darbo.

Be iššūkių, kuriuos kelia dirbtinio intelekto diegimas, dabartinė karta įžengia į rinką, kurioje jai tenka konkuruoti su užsienio konkurentais, gerai išmanančiais šiuolaikines technologijas, ir tai yra netiesioginis susilpnėjusios konkurencijos sistemos rezultatas.

Kinai, indai ir izraeliečiai niekada neleis, kad jų švietimo sistemos išsigimtų iki tokio lygio, kad jų pačių vaikai negalėtų užimti trokštamų gamybos ir ne gamybos sričių darbo vietų.

Dabartiniai mokiniai nėra pasirengę ateičiai. Tą patį galima pasakyti ir apie pačias Jungtines Amerikos Valstijas. Jei ši apgaulė nebus kaip nors pakeista, Jungtinėse Valstijose ir toliau bus rengiamos vidutinybės.