infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Seimo kanceliarijos pranešimas:

Seimas, pabrėždamas būtinybę išlaikyti Lietuvos užsienio ir saugumo politikos krypties ir ilgalaikių prioritetų nuoseklumą bei veiksmų tęstinumą, priėmė rezoliuciją dėl užsienio ir saugumo politikos.

Pasak rezoliuciją pristačiusio Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko, socialdemokrato Remigijaus Motuzo, vienas iš svarbiausių prioritetų toliau išlieka parama Ukrainai.

Priimtoje rezoliucijoje parlamentas dar kartą pasmerkė neišprovokuotą ir neteisėtą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, beprecedentį Rusijos kišimąsi į kitų valstybių demokratinius procesus ir vidaus reikalus, sabotažo aktus.

Naujos kadencijos Seimas įsipareigojo toliau besąlygiškai remti Ukrainą, pasižadėjo aktyviai dirbti su sąjungininkais, kad Ukrainai būtų teikiama visokeriopa politinė, karinė, humanitarinė, teisinė, ekonominė ir finansinė parama, kad būtų skiriamas nenutrūkstamas šalies atstatymo finansavimas. Rezoliucijoje įtvirtintas įsipareigojimas Ukrainos gynybos ir saugumo sektoriui kasmet skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. Lietuvos BVP.

„Dėl Rusijos, Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimo kylančias karines grėsmes gali atsverti tik vieningas ir kariškai stiprus NATO, o Aljanso pasirengimas atgrasyti ir gintis priklauso nuo visų jo narių indėlio ir ilgalaikių finansinių įsipareigojimų bei ES gebėjimo kuo greičiau išvystyti savo gynybos pramonę“, – pažymima dokumente.

Rezoliucijoje parlamentas įsipareigojo stiprinti nacionalines, europines ir tarptautines sankcijas Rusijai bei jos agresiją palaikančioms šalims, atskiroms įmonėms ar asmenims, taip pat nuosekliai ir ambicingai didinti gynybos finansavimą, tam skiriant ne mažiau kaip 3,5% šalies BVP.

Seimas laikosi nuomonės, kad Kinija, būdama esmine Rusijos agresijos prieš Ukrainą įgalintoja, tampa vis didesne grėsme Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, todėl pasisako už partnerystės su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalimis stiprinimą tiek dvišaliu, tiek NATO+ formatu ir ragina peržiūrėti ES politiką dėl Kinijos, taip pat pasisako už tolesnį ekonominių, prekybinių ir kultūrinių ryšių su Taivanu plėtojimą.

R. Motuzas akcentavo, kad rezoliucijoje didelis dėmesys yra skiriamas mūsų pačių ir regionų saugumui.

Seimas sutaria, kad JAV yra svarbiausios Lietuvos strateginės partnerės ir sąjungininkės, kurių karinė galia – esminis veiksnys užtikrinant Rusijos atgrasymą Baltijos jūros regione, o Lietuvos ir Vokietijos partnerystė plėtojant dvišalius santykius, bendradarbiaujant ES ir NATO yra išskirtinės strateginės reikšmės.

„Pagrindinis šalies užsienio ir saugumo politikos prioritetas yra patikimos NATO atgrasymo ir gynybos laikysenos užtikrinimas Baltijos regione ir visoje rytinėje Aljanso dalyje, stiprinant NATO priešakines pajėgas, priimant nuolatinę Vokietijos brigadą, siekiant nepertraukiamo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinių pajėgų buvimo Lietuvoje, įgyvendinant rotacinį oro gynybos modelį, užtikrinant visą būtiną priimančiosios šalies paramą sąjungininkų pajėgoms Lietuvoje, taip pat kartu su NATO sąjungininkais stiprinant nuolatinę kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugą“, – pabrėžiama priimtoje rezoliucijoje.

Lietuvos parlamentas patvirtino, kad stiprins strateginę partnerystę su Lenkija, ypač gynybos ir saugumo politikos srityse, užtikrinant politinį bendradarbiavimą sprendžiant dvišalius ir regioninius klausimus, ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimui Liublino trikampio formatu.

Dokumente pažymima, kad Seimas palaiko ES plėtros procesą Vakarų Balkanuose ir Rytų partnerystės valstybėse, laikantis ES sutartyse nustatytų valstybių stojimo kriterijų, skiria ypatingą dėmesį Ukrainos ir Moldovos eurointegraciniams procesams bei šių šalių įstojimo į ES iki 2029 m. siekiui, solidarizuojasi su sakartveliečiais, siekiančiais narystės euroatlantinėse struktūrose.

Seimas sieks plataus politinio sutarimo dėl veiklos prioritetų ir sklandaus valstybės institucijų darbo Lietuvai rengiantis ir 2027 m. pirmininkaujant ES Tarybai.

Seimas sieks dar glaudesnio bendradarbiavimo Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) formatu, įsipareigoja prisidėti prie ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo stiprinimo, pabrėždamas Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės reikšmę mato poreikį stiprinti dvišalius saugumo, gynybos, ekonominius bei kultūrinius ryšius, pasisako už tolesnį strateginių politinių, ekonominių, saugumo, kultūrinių ryšių su Izraeliu ir pasaulio litvakų bendruomene plėtojimą.

Kaip pažymima rezoliucijoje, parlamentas visapusiškai remia demokratinę Baltarusijos opoziciją, siekdamas demokratinių pokyčių kaimyninėje valstybėje, kad Baltarusijoje įvyktų laisvi ir demokratiški rinkimai, būtų paleisti visi politiniai kaliniai, o dabartinis Baltarusijos autoritarinis režimas, Rusijos karo prieš Ukrainą sąjungininkas, būtų patrauktas atsakomybėn.

Už tai numatančią Seimo rezoliuciją balsavo 104 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 10 parlamentarų.

Prieš balsavo valstiečiai – Valius Ąžuolas ir Rimas Jankūnas.