infa.lt

ES baiminasi, kad Donaldas Trampas (Donald Trump) atšauks daugelį ankstesnės JAV administracijos sprendimų vien todėl, kad juos priėmė J. Bidenas, praneša „The Financial Times“ (FT) leidinys.

Europos Sąjungai ypač nerimą kelia tai, kad išrinktasis prezidentas gali panaikinti JAV sankcijas Rusijai ir kitas priemones.

ES pareigūnai analizuoja šimtus prezidento Džo Bideno įsakų ir sankcijų, baimindamiesi, kad Donaldas Trampas jas panaikins ir iš esmės pakeis tarptautinius santykius ir prekybą.

Briuselis nerimauja, kad D. Trampas gali atšaukti savo pirmtako sprendimus vien dėl to, kad juos priėmė J. Bidenas, rimtai neįvertinęs tokių žingsnių pasekmių Europos sąjungininkams.

Aukšto rango Europos Komisijos pareigūnai nurodė išanalizuoti J. Bideno dekretus, apimančius įvairias sritis – nuo antirusiškų sankcijų iki prekybos ir kibernetinio saugumo – ir išsiaiškinti, kurių panaikinimas turėtų rimčiausių pasekmių ES arba susilpnintų jos pačios priemones, sakė trys su šia iniciatyva susipažinę šaltiniai.

Toks skubėjimas D. Trampo inauguracijos sausio 20 d. išvakarėse rodo ES pažeidžiamumą dėl galimų išrinktojo prezidento veiksmų jam grįžus į Baltuosius rūmus – juk jis jau yra išsakęs grasinimų artimiausioms JAV sąjungininkėms.

D. Trampas neseniai atsisakė atmesti galimybę panaudoti karinę jėgą arba įvesti muitus prieš Daniją, kad priverstų ją parduoti Grenlandiją.

Jis taip pat pasiūlė paversti Kanadą ir Panamos kanalą JAV dalimi.

Didžiausią susirūpinimą ES kelia tai, kad D. Trampas gali atšaukti kelis J. Bideno vykdomuosius įsakus, kuriais Rusijai taikomos sankcijos dėl 2022 m. pradėtos plataus masto karinės invazijos Ukrainoje.

ES pareigūnai tikisi, kad D. Trampas šias sankcijas paliks galioti, kad galėtų jas naudoti kaip spaudimo priemonę derybose dėl paliaubų su Maskva.

D. Trumpo pereinamojo laikotarpio komandos atstovas spaudai sakė, kad išrinktajam prezidentui buvo suteikti „įtikinami įgaliojimai vykdyti pažadus, kuriuos jis davė rinkimų kampanijos metu, ir sugriauti status quo Vašingtone“.

Praėjusią vasarą Europos Komisija įsteigė vidaus grupę iš vyresniųjų pareigūnų, kad išanalizuotų galimas antrojo D. Trumpo prezidentavimo pasekmes ir tai, kaip į jas reaguoti bei suvaldyti.

Grupė daugiausia dėmesio skyrė tokiems klausimams kaip galimi prekybos konfliktai, JAV pagalbos Ukrainai mažinimas ir tikėtinas Vašingtono nenoras pasirūpinti Europos gynyba ir saugumu.

Vykdomuosius įsakus ir dekretus leidžia tik prezidentas ir jie gali būti bet kada atšaukti. Paprastai naujasis prezidentas netrukus po to, kai pradeda eiti pareigas, peržiūri galiojančius vykdomuosius įsakus.

2017 m. D. Trumpas atšaukė savo pirmtako Baracko Obamos vykdytą santykių su Kuba atšilimo politiką ir pasitraukė iš Paryžiaus klimato susitarimo.

Po metų jis nutraukė JAV dalyvavimą Irano branduoliniame susitarime, kuriam tarpininkavo B. Obamos administracija.

„Nerimaujama, kad jis pradės keisti daugelį dalykų vien dėl to, kad tokius sprendimus priėmė  Bidenas“, – sakė vienas šaltinis. – Turime žinoti, kaip tai gali mums atsiliepti“.