infa.lt

Pekinas ėmėsi prieš JAV trijų strategijų: atsakomųjų ekonominių priemonių, prisitaikymo ir ryšių plėtojimo, rašo „Financial Times“ (FT) leidinys. Donaldas Trampas (Donald Trump) svarsto 60% muitų įvedimą visam importui iš Kinijos, o tai kelia „pasaulinio prekybos karo“ grėsmę.

Tokią nuomonę laikraščiui „Financial Times“ pateikė Džordžtauno universiteto profesorius, konsultacinės bendrovės „The Asia Group“ patarėjas ir buvęs JAV nacionalinio saugumo tarybos darbuotojas Evanas S. Medeirosas.

Jo vertinimu, šios priemonės jau pradėtos įgyvendinti. Pavyzdžiui, 2024 m. pabaigoje Kinija užblokavo svarbiausių mineralų, naudojamų mikroschemoms gaminti, eksportą į JAV, apribojo dronų ir jų dalių siuntas į JAV, ir pradėjo antimonopolinį tyrimą dėl procesorių gamintojos „Nvidia“.

Tai „demonstruoja Pekino galimybes“ ir gerina jo pozicijas būsimose derybose, sakė Medeirosas.

Kalbant apie prisitaikymą, Kinija nuo 2023 m. rudens pradėjo fiskalinį ir monetarinį skatinimą, kad paremtų įmones ir piliečius savo šalyje. „Šis politikos pokytis daro tam tikrą teigiamą, nors ir netolygų, poveikį.

Jo neabejotinai labai reikėjo, tačiau jo mastas ir pobūdis taip pat buvo suplanuotas atsižvelgiant į galimą prekybos karą [su JAV]“, – sakė ekspertas.

Diversifikacija apima Kinijos ekonominių ryšių plėtrą, ypač aptariant galimybę vienašališkai sumažinti muitus importui iš ne JAV šalių partnerių, pažymėjo Medeirosas.

Visų pirma, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, lankydamasis Peru, atidarė giliavandenį uostą, „kuris galėtų pakeisti Kinijos prekybą su Lotynų Amerika – pagrindiniu maisto, energijos ir naudingųjų iškasenų šaltiniu“, rašo FT.

Kinijos vadovas taip pat pirmą kartą susitiko su dešimties tarptautinių ekonominių organizacijų vadovais ir pasiuntė aiškią žinią: „Kinija bus pagrindinė pasaulio ekonomikos stabilumo, klestėjimo ir atvirumo jėga ir priešinsis visoms protekcionizmo formoms“, – teigia „The Asia Group“ patarėjas.

„Geopolitiniu požiūriu Pekinas mano, kad JAV įtaka pasaulio Pietuose ir Azijoje mažėja, o parama šiai Kinijos vizijai didėja. Xi Jinpingas jau leido suprasti, kad ryšius su D.Trampu traktuos kaip grynai verslo santykius, nors ir Dono Korleonės (Mario Piuso romano „Krikštatėvis“ herojaus) stiliumi.

Jis atsisakė asmeniškai pasisveikinti D. Trampą ir, siekdamas įgyti įtakos, smogs greitai ir griežtai“, – pažymi ekspertas. Kalbama apie Xi Jinpingo atsisakymą dalyvauti D.Trampo inauguracijoje sausio 20 d.

Pekinas nerimauja, kad respublikonas sutelks dėmesį į ekonominės izoliacijos gilinimą, režimo Kinijoje keitimą ir paramą Taivano nepriklausomybei, sakė Medeirosas.

Tačiau Kinijos valdžia pasiryžusi nekartoti klaidų, darytų praėjusią D. Trampo kadenciją, kai teko „karštligiškai ieškoti būdų, kaip reaguoti“ į jo veiksmus.

Ji mano, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai ir ateityje išliks priešiškai nusiteikę Kinijos atžvilgiu, pažymi FT.

„Abi pusės mano, kad turi pranašumą, gali įvesti daugiau sankcijų ir atlaikyti daugiau smūgių. Sudaromos sąlygos sudėtingai, destabilizuojančiai situacijai, kuri geriausiu atveju prives prie paliaubų.

Ir tai tik dėl ekonominių klausimų, o ne dėl Taivano, Pietų Kinijos jūros, technologinės konkurencijos ar branduolinės modernizacijos. Šaltasis karas, palyginti su juo, pradeda atrodyti senamadiškas“, – daro išvadą ekspertas.

Donaldas Trampas laimėjo lapkričio 5 d. vykusius JAV prezidento rinkimus. Jo inauguracija įvyks sausio 20 d.

Laikraštis „The Washington Post“, remdamasis šaltiniais, rašė, kad jis su savo patarėjais aptarė galimybę įvesti 60% muitą visam importui iš Kinijos, jei grįš į Baltuosius rūmus.

Leidinio apklausti respublikonų ir demokratų partijų ekonomistai mano, kad jei ši priemonė bus įgyvendinta, kils „pasaulinis prekybos karas“, kuris pranoks D. Trampo pirmosios kadencijos padarinius.