infa.lt

Mokymasis vyksta tada, kai mūsų smegenys keičiasi dėl naujos  patirties, mokymosi ar mokymų. Tačiau Ročesterio, Jeilio ir Prinstono universitetų mokslininkai sukūrė metodą, leidžiantį „įrašyti“ naujus veiklos modelius į žmogaus smegenis, pakeičiantį naujų vizualinių objektų kategorijų suvokimą fiziškai nemanipuliuojant smegenimis, rašo „University of Rochester“ leidinys.

Eksperimento metu dalyviai buvo mokomi mintimis valdyti vaizdo svyravimus, o tai leido jiems keisti neuronines jungtis ir suvokimą. Mokslininkai šį procesą vadina smegenų veiklos modelių „skulptūravimu“. Šis metodas galėtų būti taikomas gydant psichikos sutrikimus ir kuriant smegenų ir kompiuterio sąsajas (bei apskritai keičiant žmogaus požiūrį į bet ką, ką jis mato).

Dalyviai buvo patalpinti į funkcinio magnetinio rezonanso (fMRI) aparatą, leidžiantį realiuoju laiku stebėti smegenų veiklą. Tada jiems ekrane buvo rodomos abstrakčios figūros. Šios figūros buvo užprogramuotos „siūbuoti“, o savanoriams buvo nurodyta pabandyti sustabdyti šį judėjimą vien tik mintimis.

Tyrėjai iš anksto nustatė konkretų smegenų veiklos modelį, susijusį su nauja vaizdine kategorija. Komanda naudojo realiuoju laiku atliekamą neurovaizdavimą ir sekundės dalių atgalinį neuro ryšį. Kai dalyvio smegenų aktyvumas atitikdavo šį tikslinį modelį, svyravimai sustodavo.

Tuo tarpu grįžtamojo ryšio mechanizmas „formavo“ dalyvių smegenų veiklą, nukreipdamas juos norimo šablono link.

Vaizdas stabilizuodavosi kai dalyviai savo smegenyse sėkmingai atkurdavo ne pažįstamą objekto vaizdą, o iš anksto nustatytą neuroninį modelį. Taip mokslininkai sukūrė metodą, kaip išmokyti naujų objektų kategorijų keičiant ne pačias kategorijas, o tai, kaip smegenys jas suvokia.

„Dalyviai galėjo reaguoti į naujas objektų kategorijas ir atitinkamai elgtis net nežinodami apie kategorijas. Tai rodo, kad netiesioginis mokymas, t. y. smegenų gebėjimas suvokti ir apdoroti informaciją sąmoningai nedalyvaujant, apima ir naujų neuroninių jungčių formavimąsi“, – pažymi tyrimo bendraautorius Džonatanas Koenas (Jonathan Cohen), Prinstono universiteto kognityvinės neurobiologijos specialistas.

Pasak tyrėjų, jie ne tik mokė dalyvius, bet iš tikrųjų „įdiegė“ naują kategoriją jų smegenyse, modeliuodami natūralaus mokymosi procesą. Eksperimentas parodė, kad savanoriai iš tiesų sugebėjo suvokti šią naują, dirbtinai sukurtą kategoriją.

Siekiant juos motyvuoti, dalyviams buvo mokamas piniginis atlygis, jei jie sugebėdavo sustabdyti vaizdo svyravimą. Per šešis kasdienius seansus buvo galima sukaupti nemažą pinigų sumą.

Keičiant žmonių smegenų veiklos modelius galima priartinti juos prie neurotipinių rodiklių. Tai atveria perspektyvas kurti naujas gydymo taktikas, kurios gali būti taikomos tiek savarankiškai, tiek kartu su esamais gydymo metodais. Arba programavimui.

infa.lt: internete vienu metu buvo paplitusi GIF paveikslėlių formato besisukanti į vieną pusę moters (balerinos) figūra. Reikalas tame, kad padėjus pastangų galima buvo priversti save pamatyti ją besisukant į priešingą pusę, nei buvo matoma prieš tai. Ir tame viską apspręsdavo smegenys, o ne akys. Atradus gebėjimą matyti tai ko nėra (judančias figūras nejudančiomis), kalbant apie eksperimentą, situacija žmonių valdymo atveju keičiasi iš esmės. Juk ties tuo nebus sustota.