infa.lt

nuotrauka: Isaac Harari/Flash90

Seimo opozicijos atstovai kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių prašydami artimiausiame Seimo posėdyje atsakyti į klausimus dėl Astravo atominės elektrinės (AE) statybų Baltarusijoje, Lietuvos ir Lenkijos santykių bei asmenų, kaip manoma, įdiplomatinimo pagal partinę priklausomybę.

Užsienio reikalų ministro klausiama, ar tikrai imtasi visų įmanomų veiksmų, kad Astravo AE statyba būtų sustabdyta? Teiraujamasi, ar ministras pasiruošęs prisiimti politinę atsakomybę, jei vasarą bus palaimintos tolimesnės elektrinės statybos, kadangi iki šiol nebuvo imtasi koordinuoti veikimo tarp atsakingų institucijų šiuo Lietuvai ypač svarbiu ir pavojingu klausimu.

„Vienas iš svarbiausių motyvų pateikti ministrui šiuos klausimus buvo jo nesuinteresuotumas spręsti egzistencinį Astravo atominės jėgainės statybų stabdymo klausimą. Ministras Briuselyje pagarsėjęs kaip santykių su Lukašenkos režimu atšildymo iniciatorius, todėl politiniu lygiu Vakarų sostinėse kelti šį nacionalinės svarbos klausimą ministrui L. Linkevičiui yra nenaudinga, nes tai gali supykdyti jo draugą Lukašenką. Vietoj Astravo AE statybos stabdymo tarptautiniu lygiu, ministras apsiriboja tik švelniais reikalavimais dėl saugumo, tuo iš tiesų tenkindamas Lukašenkos ir Kremliaus interesus, o kita ranka ilgam stabdo Baltijos šalių sinchronizaciją su Vakarais.

Ministro neveiklumas šiose srityje jau seniai peržengė padorumo ribas – jeigu dėl Kremliaus spaudimo šią vasarą tarptautinė bendruomenė pripažins Astravo AE saugia, manau, kad ministras privalėtų mažų mažiausiai atsistatydinti. Pajutęs nebaudžiamumą, Linas Linkevičius Užsienio reikalų ministerijoje pradėjo tvarkytis, kaip liūdnai pagarsėjusiuose „Lietuvos geležinkeliuose“ ar jam gerai pažįstamame komjaunime – tiek ministerijos viduje, tiek skiriant į diplomatines atstovybes už Atlanto pradeda dominuoti politiniai paskyrimai, o tikri profesionalai pradeda trauktis iš ministerijos“, – situaciją komentavo vienas iš kreipimosi autorių Žygimantas Pavilionis.

Ministro L. Linkevičiaus prašoma atsakyti, kokių iniciatyvų praėjusioje kadencijoje buvo imtasi, siekiant pagerinti dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius? Domimasi, ar nomenklatūrinė ministro praeitis nesutrukdys plėtoti glaudžių santykių su kaimyninės šalies vadovais, kurie pasižymi tvirtomis antikomunistinėmis ir patriotinėmis vertybėmis?

Opozicijai daug neaiškumų, kodėl darbui Čikagoje, į atsakingas Generalinio konsulo pareigas paskirtas darbietis Mantvydas Bekešius, jei jo kompetencija ne kartą abejojo pats ministras? Teiraujamasi, kokiu pagrindu buvęs L. Linkevičiaus padėjėjas socialdemokratas Donatas Augulis paskirtas dirbti Baltarusijoje, jei neturi jokios diplomatinio darbo patirties? Ar tokiais abejotinais sprendimais nekeliama rizika saugumui, nacionalinių interesų atstovavimui, ypač žinant, jog tokiu būdu įdarbinta dar dešimt asmenų.

„Didelių abejonių sukėlė gausus politinio pasitikėjimo pareigūnų, prieš tai priimtų pagal partinę liniją, įdarbinimas diplomatinėje tarnyboje, skaičius. Pirmiausia, jau vien šis faktas iš principo demotyvuoja diplomatinę tarnybą. Tačiau dar svarbiau, kad kai kuriais atvejais jie buvo paskirti eiti ir labai aukštas pareigas. Todėl siekdami išsiaiškinti, ar visi asmenys atitiko tokiam darbui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, paprašėme pateikti tai pagrindžiančius dokumentus“, – teigė Audronius Ažubalis, taip pat inicijavęs kreipimąsi užsienio reikalų ministrui.

Į užsienio reikalų ministrą kreipėsi Seimo opozicijos atstovai: Gabrielius Landsbergis, Žygimantas Pavilionis, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Aušrinė Armonaitė, Vytautas Kernagis, Paulius Saudargas, Mykolas Majauskas, Gintarė Skaistė, Arvydas Anušauskas.