infa.lt

Sparčiai senkant dujų atsargoms ir gresiant tiekimo iš Maskvos nutraukimui, Europoje, kuri dar nėra visiškai atsigavusi po prieš dvejus metus kilusių sukrėtimų, prasideda nauja energetikos krizė, praneša „Bloomberg“ agentūra.

Dėl didėjančios įtampos Ukrainoje dujų kainos šiais metais padidėjo apie 45 proc. Nors šis šuolis vis dar gerokai mažesnis už 2022 m. rekordines aukštumas, vis dėlto jis pakankamai didelis, kad pagilintų pragyvenimo išlaidų krizę ir padidintų konkurencinį spaudimą sunkumų patiriantiems gamintojams.

Šalčiausiais laikotarpiais dujų saugyklos yra gelbėjimosi ratas, tačiau šiemet jų atsargos sparčiai senka: per šalčius išaugo šildymo poreikis, o nesant stipraus vėjo, šalys turėjo labiau pasikliauti dujomis elektros energijos gamybai.

Per dvejus metus nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavertė šią sritį dar vienu konflikto įrankiu, Europai sunkiai sekėsi užtikrinti savo energetikos sistemos saugumą.

Įtempta padėtis rinkoje atspindi sunkumus, su kuriais žemynas susiduria bandydamas visiškai atsisakyti rusiško iškastinio kuro. Padėtis gali dar labiau pablogėti, nes dujų tiekimas, padėjęs papildyti atsargas 2024 m., kitais metais greičiausiai bus nutrauktas, o tai paskatins dar didesnes kainas.

„Vis dar turime problemų dėl dujų tiekimo“, – penktadienį sakė energetikos bendrovės „RWE AG“ vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Markusas Krebberis. – Jei tikrai norime būti nepriklausomi nuo rusiškų dujų, reikia daugiau importo galimybių. Prie šio klausimo tikriausiai dar kartą grįšime žiemą. Dujų saugyklos tuštėja gana greitai, prognozuojant šaltą žiemos pradžią“.

Rusijos ir Ukrainos karinis konfliktas aštrėja; šią savaitę priešininkai apsikeitė raketų smūgiais, bandydami pagerinti savo pozicijas prieš Donaldo Trampo (Donald Trump) sugrįžimą į Baltuosius rūmus.

Didėjant įtampai JAV įvedė sankcijas paskutinei didelei Rusijos finansų įstaigai „Gazprombank“, kuriai iki šiol apribojimai nebuvo taikomi ir kuri vykdė mokėjimus už rusiškas dujas.

Sankcijomis siekiama sumažinti Kremliaus pajamas iš energijos išteklių eksporto. Tačiau jos taip pat didina riziką, kad bus nutrauktas gamtinių dujų tiekimas, kurios kol kas vis dar tiekiamos kelioms Vidurio Europos šalims.

Europa sumažino savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Tačiau praradus vieną iš paskutinių likusių kuro tiekimo kelių, dujų rinka patirs dar didesnį spaudimą ir dėl to smarkiai išaugs pasaulinės kainos, teigia „Energy Aspects“ analitikai.

Europa jau rengiasi galimam Rusijos dujų tiekimo per Ukrainą nutraukimui, nes metų pabaigoje baigiasi tranzito susitarimo galiojimas. Sankcijos reiškia, kad dujos gali nustoti tekėti jau dabar. Vengrija įspėja, kad kyla pavojus jos energetiniam saugumui.

Kainų padidėjimas reiškia, kad gali būti iš dalies prarastas likęs pigių rusiškų dujų srautas, taip pat gali vėluoti papildomas suskystintų gamtinių dujų tiekimas iš JAV. Taip pat prognozuojama šalta žiema.

Dar vienas neįprastas spaudimo energetikos sistemai požymis yra tai, kad kainos vasarą (dujų saugyklų pildymo laikotarpiu, kai dujos turėtų būti gana pigios) yra didesnės nei aną žiemą. Tai rodo, kad kainos išliks išpūstos labai ilgai. Ir kuo mažiau šią žiemą bus pripildytos saugyklos, tuo sunkiau bus papildyti atsargas.

Pačiame energetikos krizės įkarštyje 2022 m. Vokietija nusprendė skubiai pildyti saugyklas dujomis pasaulinėje rinkoje už rekordines kainas. Siekdamas susigrąžinti dalį papildomų išlaidų, Berlynas įvedė dujų saugojimo mokestį, kurį moka prekybininkai ir komunalinių paslaugų įmonės už per Vokietiją tiekiamas dujas.

Ši priemonė buvo smarkiai kritikuojama, nes dėl jos didėja SGD įsigijimo kaina tokioms neturinčioms priėjimo prie jūros šalims kaip Austrija, Slovakija ir Čekija.

„Situacija pradeda priminti 2022 m. scenarijų, kai ES pirko dujas bet kokia kaina“, – sakė Danijos bendrovės ‚Global Risk Management‘ vyriausiasis analitikas Arne Lohmannas Rasmussenas. – Kitais metais, esant didelei dujų paklausai Azijoje, gali susidaryti panašus vaizdas“.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vykdomasis direktorius Fatihas Birolis (Fatih Birol) skambina pavojaus varpais. Jis įspėja, kad Europai reikės pakankamų atsargų likusiai žiemos daliai, jei sausio 1 d. dėl atitinkamo susitarimo galiojimo pabaigos nutrūks rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą.

Vokietijoje dėl didelių energijos kainų daugelis gamyklų priverstos stabdyti arba mažinti gamybą. Spartėjantis atsargų mažinimo tempas yra nerimą keliantis ženklas, kad didžiausia Europos ekonomika trečius metus iš eilės gali patirti nuosmukį.

„Ir vėl labiausiai nukentės daug energijos suvartojančios šalys, pirmiausia Vokietija, o tai pakenks ekonomikai, kuri ir taip jau patiria sunkumų automobilių, chemijos ir inžinerijos sektoriuose“, – sakė Saxo Bank AS žaliavų strategijos vadovas Ole Hansenas.

Po energetikos krizės Vokietijoje prasidėjo sąstingis, o didėjanti infliacija gali dar labiau padidinti rinkėjų nusivylimą prieš vasarį vyksiančius pirmalaikius rinkimus.

2022 m. žiemą energijos trūkumo Europa išvengė iš dalies dėl švelnių oro sąlygų. Šiemet energijos išteklių naudojimo apribojimo tikimybė yra nedidelė. Didesnės kainos, palyginti su Azijos šalimis, reiškia, kad į Europą aktyviai tiekiamos SGD.

Tačiau šalta žiema kitose šalyse gali sukelti didesnę konkurenciją dėl dujų tiekimo ir paskatinti dar aukštesnes kainas, o tai gali reikšti problemas regionui.

„Yra didelė rizika, kad šią žiemą europiečiams gali nenusišypsoti švelnių orų sėkmė“, – sako Hansenas iš ‚Saxo Bank‘. – Kitaip tariant, teks pasikliauti SGD importu, o kartu ir būtinybe išlikti konkurencingiems kovoje dėl [dujų] išteklių su Azija.“