infa.lt

2025 m. sumažinus ES biudžetą padidės nesutarimai ir beveik iki nulio sumažės bloko ekonomikos augimas, be to, kyla grėsmė, kad bloko išlaidos saugumui ir tolesnei paramai Ukrainai sumažės, rašo „The Economist“ leidinys. Padėtį dar labiau pablogins prekybos karo su Amerika rizika.

Iš pirmo žvilgsnio Europos Sąjunga neturi skolų problemos. Jos narių bendras valstybės skolos santykis sudaro apie 84% BVP – gerokai mažiau nei Jungtinės Karalystės 104% ir Amerikos 123%, jau nekalbant apie Japonijos 255 proc.

Net jei pridėtume maždaug 1 trilijoną eurų kolektyvinės skolos, pavyzdžiui, ES obligacijas, kuriomis finansuojamas pandemijos padarinių likvidavimo fondas, santykis vis tiek neviršytų 90 proc.

Tačiau 2025 m. ir vėliau žemynas vis tiek susidurs su dideliais finansiniais suvaržymais. Tai, savo ruožtu, padidins nesutarimus ir sumažins ekonomikos augimą beveik iki nulio, be to, kiltų grėsmė, kad gali sumažėti bloko išlaidos saugumui ir tolesnei paramai Ukrainai.

Viena iš dabartinių suvaržymų priežasčių yra mažas ekonomikos augimas. Vokietijos ekonomikos augimas yra artimas nuliui, o pagerėjimas iki 2025 m. vasarį vyksiančių federalinių rinkimų mažai tikėtinas.

Prancūzijos ir Italijos ekonomika vis dar auga, tačiau EBPO, turtingųjų šalių klubas, prognozuoja, kad 2025 m. abiejų šalių ekonomikos augimas neviršys 1 proc. Ekonomikos nuosmukis nėra susijęs su ekonominiais ciklais, o atspindi silpną augimo potencialą. Dėl jo sumažės mokestinės pajamos – kaip tik tuo metu, kai padidės valdžios sektoriaus išlaidų poreikis.

Prekybos karo su Amerika pavojus dar labiau padidintų spaudimą – žemynas yra ypač pažeidžiamas prekybos trinties. Po Donaldo Trampo (Donald Trump) pergalės rinkimuose, investiciniai bankai smarkiai sumažino savo Europos ekonomikos augimo įverčius.

Kitas veiksnys – demografija. Senėjanti Europos visuomenė didina viešąsias išlaidas pensijoms, medicininei priežiūrai ir socialinei paramai. Senstančios visuomenės produktyvumas yra mažesnis ir ji mažiau linkusi diegti naujoves, o tai dar labiau mažina ekonomikos augimą.

ES mano, kad ateityje senėjančios visuomenės išlaidos „suvalgys“ vis didesnę BVP dalį: iki 2070 m. – 1,2% daugiau.

Galiausiai, yra savanoriškų įsipareigojimų, kuriais numatoma mažinti išlaidas. Neseniai reformuotomis ES fiskalinėmis taisyklėmis šalys, turinčios didelį deficitą, įpareigojamos pateikti jo mažinimo planus. Vokietija turi savo atskirą, konstituciškai įtvirtintą „skolos stabdį“, pagal kurį reikalaujama mažinti deficitą net ir tada, kai jis yra pagrįstas.

Bruegel analitinis centras mano, kad Prancūzija, Italija ir Ispanija, norėdamos įvykdyti šį reikalavimą, turės sumažinti savo deficitą maždaug 0,5% BVP per metus.

Jei biudžetai bus dar labiau apkarpyti, 2025 m. ekonomikos augimas bus dar lėtesnis, nei prognozuojama. Kinija ir toliau kels iššūkį Europos gamybai viso pasaulio rinkose, o jos vidaus silpnumas kenkia Europos eksportuotojams.

D. Trampo pergalė įtvirtins ir išplės protekcionistinį kursą, kurio ėmėsi jo pirmtakas. Vidaus vartojimas Europoje auga, tačiau fiskaliniai sunkumai pakenks net ir galėjusiam atsirasti kukliam augimui.

Galiausiai, pati Europos politika taps sudėtingesnė. Po vyriausybės žlugimo Vokietijoje vyksiančiuose pirmalaikiuose rinkimuose pagrindinės temos bus ekonomikos būklė – ir tai, kaip Vokietijos elitas sustabdė ekonominės galios lokomotyvą.

Dėl to laimės abiejų flangų kraštutinės partijos. Prancūzijoje ir Ispanijoje neišvengiami biudžeto apkarpymai pakirs tai, kas dar liko iš visuomenės paramos vyriausybėms, kurios ir taip kabo ant plauko.

Susitarti dėl plataus masto reformų ir bendrų ES išlaidų, kaip siūlė buvęs Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi savo svarbioje 2024 m. rugsėjo ataskaitoje, bus dar sunkiau.

Tačiau pagrindinė auka gali būti Ukraina. Šalies karinė galia ir finansinė gerovė priklauso nuo stiprios Amerikos ir Europos paramos.

2025 m. G7 susitarė dėl maždaug 50 mlrd. dolerių vertės pelno iš įšaldyto Rusijos valstybės turto panaudojimo schemos būtent dėl to, kad finansavimas iš vidaus išteklių tapo sudėtingesnis.

Be to, ji dar turi būti galutinai patvirtinta. Jei šie pinigai baigsis, Europai teks dar labiau mažinti išlaidas Ukrainos saugumui – ir savo pačios saugumui – finansuoti.