infa.lt

Foto: © AP Photo / Uwe Lein

Bundesveras pradėjo instruktuoti Vokietijos įmones, kaip elgtis karo atveju, rašo „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ) leidinys. Vokietijos kariškiai ir politikai įsitikinę: Rusija ruošiasi puolimui.

Vokietija pradeda ruoštis karui, kuris turės dar didesnį tiesioginį poveikį Vokietijai nei Rusijos karinė invazija Ukrainoje. FAZ duomenimis, Bundesvero atstovai neseniai pradėjo vykdyti informacinę veiklą su Vokietijos verslo įmonėmis, supažindindami jas su politikų patvirtintame „Vokietijos operaciniame plane“ išdėstytu blogiausiu scenarijumi.

Pirmoji strateginio dokumento versija yra tūkstančio puslapių apimties, o jo detalės laikomos paslaptyje. Be kita ko, jame išvardyti visi pastatai ir infrastruktūra, kuriems dėl karinių priežasčių reikia ypatingos apsaugos.

Dokumente taip pat pateikiami išsamūs nenumatytų atvejų planai, kaip apsisaugoti arba kaip elgtis ankstesniame etape, esant [didėjančiai] įtampai, t. y. kaip dalis kurso atgrasyti Rusiją, kai ji manevruoja NATO rytiniame flange.

Tuomet Vokietija taptų logistikos centru dešimtims, o gal ir šimtams tūkstančių karių, kuriuos tektų perkelti į rytus, taip pat centru, kuriame būtų sutelkta karinė technika, maistas ir medicinos reikmenys.

Veiklos plane aiškiai išdėstytas verslo vaidmuo. Hamburgo prekybos rūmai jau surengė pirmąjį renginį, kuriame [kariuomenės atstovai] tiesiogiai kreipėsi į įmones. Taigi, redakcijos teigimu, pulkininkas leitenantas ir regioninės vadavietės vadovas Jornas Plischke davė konkretų patarimą: „Kiekvienam šimtui darbuotojų apmokykite bent penkis papildomus sunkvežimių vairuotojus, kurių jums dabar nereikia.“

Priežastis: „70% visų Vokietijos keliais važinėjančių sunkvežimių vairuoja žmonės iš Rytų Europos. Jei ten prasidės karas, kur jie atsidurs?“ Plischke taip pat patarė įmonėms sudaryti konkrečius planus, kokių veiksmų ir iš kokių darbuotojų tikimasi nepaprastosios padėties atveju.

Jis sakė, kad [kuriant veiksmingą savigynos sistemą] svarbu, jog visi darbuotojai aiškiai suprastų, kas yra saugumas. Pulkininkas leitenantas pažymėjo, kad įmonės taip pat gali siekti savarankiškumo, kaip pavyzdį nurodydamas galimybę naudoti dyzelinį generatorių arba nuosavą vėjo elektros turbiną.

Tokiu būdu Plischke stengiasi „sukratyti“ įmones, užsiimančias prekyba, pramone ir žemės ūkiu. Tokie renginiai kaip Hamburge vyksta visoje šalyje. „Už juos atsako regioninės vadavietės“, – sakė Bundesvere.

Norėdamas pabrėžti padėties rimtumą, J. Plischke mini dronų skrydžius [Vokietijos oro erdvėje] ir bandymus šnipinėti, aptiktas ginklų slėptuves ir planus nužudyti aukščiausio lygio vadovus, sabotažą ir kibernetines atakas, kurie fiksuojami „kasdien ir vis dažniau“.

Tai vadinama „mūšio lauko formavimu“: „Rusija pradėjo ruoštis karui“. Po ketverių ar penkerių metų Kremlius bus pasirengęs ir galės pulti toliau į Vakarus, sakė Plischke, remdamasis Vokietijos žvalgybos tarnybų duomenimis.

Pulkininkas leitenantas nupiešė niūrų ginkluotės kaupimo tempų paveikslą: „dabar Rusija per mėnesį pagamina 25 kovinius tankus, o Vokietija – tris per metus“.

Kas bus, jei bus užblokuota Elbė ir užpultas šalies geležinkelių tinklas?

Renginyje prie Švento Mykolo bažnyčios Hamburge Bundesvero atstovas uždavė labai konkrečius klausimus: „Ką turėtume daryti, jei sąjungininkų kariuomenei reikės važiuoti per mūsų miestą?

Ką daryti, jei Elbė bus užblokuota ir geležinkelių tinklas bus užpultas priešo? Ką daryti, jei „Rewe“ ir „Aldi“ parduotuvės negalės atsidaryti, nes nėra elektros, kelyje stovi kariniai ir technikos konvojai, o iš čiaupo nebeteka vanduo?“

Krizės atveju įmonės, turinčios vidaus apsaugos ar priešgaisrinės tarnybos darbuotojų, turės pranašumą: „Jų išlaikymas jums kainuos porą dienų per metus, tačiau krizės atveju turėsite tiesioginį ryšį su Hamburgo gynėjais“, – aiškino pulkininkas leitenantas Prekybos rūmuose susirinkusiems verslininkams.

Pasak Prekybos rūmų generalinio direktoriaus Malte Heine, Plischke’s misija apskritai sulaukė [verslo bendruomenės] palankumo. „Turime didinti supratimą apie tai, kokia svarbi Vokietijos civilinei ir karinei gynybai yra gerai parengta ir tvari ekonomika“, – įsitikinęs M. Heine.

Pulkininkas leitenantas Plischke pastebi, kad Bundesvero iniciatyva buvo palankiai sutikta politinėje aplinkoje, ypač Hamburge, kur visi supranta miesto uosto logistinę svarbą.

„Jei infrastruktūra naudojama kariniams tikslams, labai padidėja kibernetinių atakų ir diversijos rizika“, – sakė Hamburgo meras Peteris Tschencheris per renginį prie Švento Mykolo bažnyčios.

Ten buvo paskelbta apie trečiosios vidaus saugumo kuopos (sudarytos iš savanorių, kurie nepriklauso Bundesvero koviniam daliniui, bet yra siunčiami vykdyti gynybos ir saugumo užduotis) sukūrimą.

Hamburgo senatas savo ruožtu jau reagavo į galimas grėsmes ir sukūrė daugiau kaip 40 papildomų darbo vietų, kad pagerintų krizių valdymą ir civilinę gynybą.

Daugiausia dėmesio bus skiriama transportui ir logistikai

Mieste jau įvyko pirmosios bendros civilinių pajėgų ir Bundesvero pratybos. Pratybose „Raudonoji audra Alfa“ buvo treniruojamasi ginti uosto krantinių įrenginius, siekiant užkirsti kelią šnipinėjimo bandymams ir užkirsti kelią diversiniams veiksmams.

Iš pavadinimo aišku: pratybos „Raudonoji audra Bravo“, kurios pranoks „Alfa“ versiją, įvyks jau netrukus. Tikimasi, kad būsimuose manevruose dalyvaus kuo daugiau žmonių, ypač iš transporto ir logistikos sektorių.

Per pratybas įgyta patirtis leis baigti rengti „Vokietijos operatyvinį planą“, kuris, nors ir turi tūkstantį puslapių, anaiptol nėra išsamus, nes didžioji dalis informacijos prieinama tik fragmentiškai. Pasak Bundesvero pareigūnų, kalbama apie „gyvą dokumentą“.

Blogiausiu atveju Vokietijos teisinės sistemos gali pakakti, kad bendrovėms būtų nustatytos plataus masto ribojamosios priemonės. Dujų krizės pavyzdys jau aiškiai parodė, kaip greitai politikai tapo taisyklių diktatoriais.

Tas pats pasakytina ir apie aprūpinimą maistu, kur valstybė gali paskelbti tiekimo krizę ir net vėl įvesti maisto talonus, kuriuos daugelis žmonių žino tik iš vyresnių kartų pasakojimų.

Valstybė taip pat reguliuos daugelį įmonių darbuotojų gyvenimo aspektų. Pavyzdžiui, Profesinės saugos ir sveikatos įstatymas leidžia priverstinai siųsti žmones dirbti į įmones įvairiose pramonės šakose – nuo vandens iki transporto.

„Jei tektų užkirsti kelią rimtam pavojui, įstatymai netgi leistų valstybei visą šalį perkelti į planinę ekonomiką“, – prieš kelias savaites įstatymų rinkinio įžangoje rašė Bavarijos verslo asociacijos generalinis direktorius Bertramas Brossardtas.

Skubiais atvejais pakeitimus galima atlikti labai greitai, priduria Brossardtas, cituodamas feldmaršalą Helmutą fon Moltkę, kuris 1890 m. apibūdino tai, ką šiandien tikriausiai reiškia „gyvasis dokumentas“: „Joks planas neišgyvena pirmojo kontakto su priešu“ (visi koreguojami pagal aplinkybes).