infa.lt

lsdp.lt nuotr.

Arvydas Daunys

Didžiuosiuose portaluose pasirodę svarstymai ir burbulo pūtimas apie socdemų pirmininkės, Vilijos Blinkevičiūtės, atsisakymą tapti būsimosios vyriausybės premjere, pateikiant tai rinkėjų apgavyste – tiesiog juokingi.

Bandoma situaciją pateikti taip, lyg V.Blinkevičiūtė vien savo vardu tempė visą socialdemokratų partiją pirmyn rinkimuose, kad tik ją rinkėjai norėjo matyti premjere ir jos atsisakymas apgavo rinkėjus, nutylint pagrindinę priežastį, kad dauguma rinkėjų tiesiog nevirškino konservatorių ir rinkosi bent kažkiek pažįstamus veidus iš jau apsamanojusių Seime partijų, mažiau pasišiukšlinusių per praėjusią kadenciją.

Tam labai padėjo susiskaldžiusi opozicija, kurioje vienintelė partija, „Nemuno aušra“ surinko protestų balsus, tačiau vėliau pareiškė (R.Žemaitaitis), kad nebus opozicijoje, o bus mažumoje (?), ką esą leidžia Seimo statutas.

Pati gi Vilija Blinkevičiūtė beveik nedalyvavo politiniame Lietuvos gyvenime, patogiai rinkdama pensijai taškus Europos parlamente, todėl buvo tiesiog mažai žinoma rinkėjams kaip politikė su konkrečiomis pažiūromis ar pozicija.

Kas šiandien gali pasakyti už ką ar prieš ką yra V.Blinkevičiūtė ir kokia jos politinė Lietuvos vystymosi vizija? – Niekas.

Tačiau žinoma už ką yra visumoje socialdemokratų partija – už LGBT teises, už Stambulo konvenciją, už Ukrainą ir už ginklavimosi didinimą. Tai pagrindiniai punktai, kuriuos įgyvendinant matysime šią kadenciją socialdemokratus.

Neaišku kaip šiandien su tuo susitaikys valstiečiai, deklaruojantys prošeiminę politiką ir besitikintys būti pakviesti į valdančiąją koaliciją, kuriai jie, mano požiūriu, visiškai nelimpa.

Tačiau Ramūnas Karbauskis rodo optimizmą, deklaruodamas, kad „valstiečiai bus patikimi socialdemokratų partneriai, kovosiantys su korupcija, gerbiantys kalbą, kultūrą ir tradicijas bei tuo besididžiuojantys“.

Visi tie deklaruoti punktai yra labai „neskanūs“ socialdemokratams iš principo, ypač prisiminus „auksiniai šaukštai“ istoriją, kurioje buvo įklimpęs jų deleguotas KAM ministras Juozas Olekas.

Tad šiame fone LVŽS galimybės būti pakviestiems į koaliciją gerokai sumažėja, o V.Blinkevičiūtės atsisakymas tapti premjere apsisuka kitu galu, pademonstruodamas, kad ji nusiplauna rankas ir dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, kurioje valstiečiams gali nebelikti vietos.

Pridėjus prie to, kas pasakyta aukščiau dar ir faktą, kad pagrindiniai, prieštaraujantys koalicijai su valstiečiais politikai iš demokratų „Vardan Lietuvos“ – yra patekę į Seimą (pirmą kartą) su pačiais valstiečiais – tai Linas Kukuraitis, Saulius Skvernelis, Tomas Tomilinas, kuriuos pats Ramūnas Karbauskis vadina negražiai (švelniai tariant), paliko LVŽS gretas „dėl nesuderinamų pažiūrų“ su partijos vadovybe.

Ir šiandien jie nenori su ta partija vėl turėti „bendrų reikalų“, siūlydami vietoj valstiečių į koaliciją liberalus, kurie būdami „nuteista partija“, džiaugsis galimybe „nusiplauti laikui bėgant“.

Ir tai Lietuvai, mano akimis, gali būti labai blogai.

Valstiečiai vis tik būtų koalicijoje, mano nuomone, stabdantis beatodairišką genderizmo plėtrą šalyje, veiksnys. Gal ir nedaug, tačiau stabdantis iš valdančiųjų vidaus.

Ypač prisiminus, kad opozicijos praktiškai nėra, tokia būti atsisakius Remigijaus Žemaitaičio partijai. Galimai, jam „apsispręsti padėjo“, pagrasinę baudžiamuoju persekiojimu (ar dar kokiu), už ankstesnes nuodėmes pagal antisemitizmo liniją. Kitaip sunku būtų paaiškinti sprendimą likti mažuma be nuomonės būsimajame Seime.

Tad Vilijos Blinkevičiūtės atsisakymą būti premjere, ko gero, reikėtų vertinti ne kaip rinkėjų apgaudinėjimą (kuriems visiškai vienodai kas bus premjeru), o kaip nenorą prisiimti atsakomybę už būsimos valdančiosios koalicijos sudarymą ir bloga lemiantį ženklą LVŽS partijai.