infa.lt

REUTERS

Po daugiau nei dvejus metus taikomų sankcijų Rusijos ekonomika auga, rašo „CBS News“. Garsių prekių ženklų pasitraukimas sukūrė naują verslo sektorių šalyje, o Vakarai negali atsisakyti Rusijos išteklių. Ekonomika ne tik išliko, bet ir auga rekordiniais tempais, konstatuoja kanalas.

Nuo to laiko, kai prasidėjo plataus masto karinė invazija Ukrainoje, eilė šalių Rusijai pritaikė tūkstančius sankcijų, tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams šalies ekonomika toliau tik auga.

2022 m. Daleepas Singhas prognozavo, kad dėl jų Rusijos ekonomika bus parklupdyta ant kelių, tačiau Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad šiemet ji augs daugiau nei trimis procentais – daugiau nei JAV ir Europos ekonomika.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat rimtai padidino išlaidas karo mašinai kurstyti, teigia Singhas, Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas tarptautiniams ekonominiams reikalams.

Jo planas virto pernelyg didele 9% infliacija ir beveik 19% palūkanų norma. „Didėjimo nereikėtų painioti su tvarumu“, – sakė Singhas. – Iš pirmo žvilgsnio Rusijos ekonomika gali atrodyti kaip tvirtovė, tačiau iš tikrųjų jos pamatai yra labai trapūs.“

Antirusiškų sankcijų paskirstymas

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, 45 šalys jos valdininkams, institucijoms ir bendrovėms pritaikė daugiau kaip penkis tūkstančius sankcijų – nuo deimantų ir puslaidininkių iki paties V. Putino. Pastarasis tai pavadino „ekonominiu blitzkriegu“.

Per savaitę po karinės invazijos pradžios, JAV ir jų sąjungininkės užblokavo Rusijos centriniam bankui prieigą prie 300 mlrd. dolerių visame pasaulyje ir įšaldė dešimčių Rusijos milijardierių užsienio bankų sąskaitas.

G7 šalys taip pat norėjo apriboti Rusijos pajamas iš naftos, nepašalindamos jos iš rinkos, baimindamosi, kad dėl trūkumo smarkiai padidės pasaulinės kainos. Vietoj to jos nustatė 60 JAV dolerių už barelį „lubas“ visai Rusijos naftai.

Kaip Rusija apeina viršutinę ribą

Rusija yra trečia pagal dydį naftos išgavėja pasaulyje, ir prognozuojama, kad šiemet, nepaisant kainų lubų, jos pajamos iš energetikos sektoriaus padidės 2,6% ir sieks beveik 240 mlrd. dolerių.

Apeiti apribojimą Kremliui padeda šešėlinis laivynas, kuriuo, siekiant apeiti Vakarų sankcijas, kasdien gabenama po milijoną barelių naftos. Terminas „šešėlinis“ arba „tamsusis“ laivynas reiškia pasenusius laivus su neaiškiais savininkais, kuriais gabenama nafta siekiant apeiti sankcijas.

Vienas iš laivų, pavadintas „Sprite“, buvo nupirktas vasarį ir užregistruotas fiktyvios Karibų jūros regiono šalies bendrovės vardu. Jis buvo naudojamas naftai pumpuoti prie Graikijos krantų.

Pasak Samiro Madanio, vadovaujančio Stokholme įsikūrusiai bendrovei, kuri tarptautinių klientų prašymu seka naftos tanklaivius, šie laivai tik dar labiau didina painiavą. Jo teigimu, „šešėliniame laivyne“ yra apie 200 laivų.

Madani teigimu, šiuo metu didžioji dalis naftos iš Rusijos keliauja į Kiniją ir Indiją. Ketverių metų Indijos prekybos ministerijos duomenų analizė rodo, kad nuo karo Ukrainoje pradžios rusiškos naftos importo į šalį vertė išaugo daugiau kaip 2 000 proc.

Didžioji dalis naftos atplaukia į Indijos Sikkos uostą, kur ji perdirbama į kitus naftos produktus, įskaitant benziną, tačiau jie ne visada lieka Indijoje. Madani padėjo atsekti vieną naftos produktus gabenusį tanklaivį, kuris išplaukė iš Sikkos uosto, apiplaukė Afriką, perplaukė Atlanto vandenyną ir atplaukė į Niujorką. Tokie dalykai nutinka maždaug du kartus per mėnesį, sakė ekspertas. „Kai nafta bus išvalyta, jos bus neįmanoma atsekti“, – sakė jis.

Sankcijų apėjimas pasiteisina. Beveik visa rusiška nafta parduodama už didesnę nei leistina kainą. Singhas sakė, kad norint sustabdyti „šešėlinį laivyną“, būtina nustatyti laivus ir viešai paskelbti, kad jiems taikomi apribojimai.

„Šiuo metu vis dar stengiamės subalansuoti pasaulinę naftos rinką, sumažinti infliaciją visame pasaulyje ir išlaikyti vienybę“, – sakė Singhas. -Rusija spaudimui priešinasi nepatirdama nei šoko, nei nerimo“.

Rusijos urano verslas

Rusijos ekonomiką skatina ne tik Indija – JAV taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Šiuo metu didžioji dalis šalies perkamo sodrinto urano yra užsienio kilmės, o maždaug ketvirtadalis jo gaunama iš Rusijos, rodo JAV energetikos informacijos administracijos duomenys.

1993 m. abi šalys pasirašė dvidešimties metų trukmės susitarimą „Megatonos į megavatus“, pagal kurį JAV sutiko pirkti sodrintą uraną iš Rusijos po to, kai maždaug prieš dešimtmetį nutraukė šio svarbiausio kuro branduolinėms elektrinėms gamybą.

Jungtinės Valstijos kasmet Rusijai sumoka apie milijardą dolerių už 94 branduolinių reaktorių, kurie patenkina apie 20% Amerikos energijos poreikių, funkcionavimą. Gegužės mėnesį Kongresas uždraudė importuoti rusišką sodrintą uraną, tačiau atšaukimo procedūra tęsis iki 2028 m.

Praėjusiais metais energetikos bendrovė „Centrus“ – vienintelė Amerikoje turinti tokią galimybę – pradėjo sodrinti uraną gamykloje Piketone, Ohajo valstijoje. Naudodama 12 metrų aukščio centrifugas, „Centrus“ dujinio pobūdžio uraną perdirba į branduolinį kurą.

Tačiau turimomis 16 centrifugų galima pagaminti tik dalį JAV reikalingo kiekio, todėl „Centrus“ nori pastatyti dar 11 000 centrifugų. Bendrovės generalinis direktorius Amiras Veksleris (Amir Vexler) apskaičiavo, kad pagal optimistiškiausią scenarijų prireiks 6-7 metų, kad būtų pasiekti visi pajėgumai ir panaikinta JAV priklausomybė nuo Rusijos.

Įmonių persiorientavimas Rusijoje

Prasidėjus karinei invazijai, Rusijos bendrovės greitai persiorientavo. Kai kurioms Vakarų įmonėms pasitraukus arba sustabdžius veiklą, jas greitai pakeitė analogiškos įmonės iš Rusijos. Vietoj „Starbucks“ dabar veikia „Stars Coffee“, vietoj „Zara“ – „Maag“, vietoj „Coca-Cola“ – „Dobryj Kola“.

Pasak Londono Karališkojo jungtinio gynybos studijų instituto asocijuoto mokslinio bendradarbio ir Rusijos ekonomikos specialisto Richardo Connolly’io, sankcijų poveikio švelninimas Rusijoje tapo savarankišku verslo sektoriumi.

„Šalyje įregistruotų mažųjų ir vidutinių įmonių skaičius pasiekė rekordinį lygį“, – sakė jis. Uždraustos vakarietiškos prekės vis dar patenka į Rusiją, o piliečiai gali įsigyti daugumą prekių, kurias turėjo galimybę įsigyti iki karinio konflikto.

Nors sankcijos draudžia parduoti tokius automobilius kaip „Mercedes“ ir „Chrysler“, jie ir toliau patenka į Rusiją per trečiąsias šalis: Gruziją, Kazachstaną ir Kiniją. Kainos dėl importo apėjimo tapo didesnės, tačiau turtingi rusai pasirengę išlaidauti.

„Daugelis Rusijos smulkiųjų verslininkų turi paskatų pirkti prekes sankcijas taikančių užsienio šalių rinkose, parsivežti jas namo ir parduoti su dideliu antkainiu“, – sakė Connolly.

Pasak jo, iki karo šalyje buvo nepakankamai investuojama, tačiau ekonominė trajektorija pasikeitė įvedus sankcijas. Per pastarąjį dešimtmetį Rusijos ekonomika rekordiškai auga.

„Žinoma, didelis klausimas, ar jie sugebės išsilaikyti ir toliau“, – apibendrino ekspertas.