infa.lt

Kaip didėjančios DI kūrimo sąnaudos ir mažėjanti grąža kelia grėsmę visai industrijai.

Dirbtinis intelektas (DI) nepateisina verslo lūkesčių. Tokias išvadas padarė rengianti duomenų rinkinius buvusi „Google“ rangovė „Appen“, po atlikto šviežio tyrimo. 2024 m. bus įgyvendinta mažiau nei pusė JAV įmonių pradėtų dirbtinio intelekto projektų.

Taip pat mažėja projektų, kurių atsiperkamumas yra didelis, dalis. Dabar ta dalis sudaro 47%, o prieš metus buvo 51 proc.

Kokią grėsmę tai kelia industrijai? Ir kaip investuotojai vertina šią situaciją? Į šiuos klausimus „Finam“ analitikas Leonidas Delitsynas atsakė: „Įsidėmėtini ‚Anthropic‘ vadovo žodžiai, kad jei dabar DI kalbos modelio apmokymas kainuoja apie 100 mln. dolerių, tai po metų jis kainuos apie 1 mlrd. dolerių, o dar po dvejų ar trejų metų suma išaugs iki 10 mlrd. dolerių.

Tai reiškia, kad sritis, kurioje konkuruoja ‚ChatGPT‘ ir kiti tokie projektai kaip ‚Anthropic‘, tam tikra prasme pasiekė prisotinimo lygį. Išmokų grąža tampa vis mažesnė, o tolesniam atpažinimo tobulinimui reikia vis didesnių milijardinių investicijų.

Galbūt jau yra tokių sprendimų, kurie duoda pelno galutiniams naudotojams, t. y. įmonėms, tačiau, sprendžiant iš tyrimų, taip nėra. Turbūt pradiniame etape dėmesį patraukė sėkmės istorijos. Pasirodo, kad, be nedidelio skaičiaus sėkmės istorijų, yra daugybė tokių, kurios nesibaigė sėkme.

Nors investuotojų nutekėjimo nėra, visi stengiasi įšokti į paskutinį vagoną. Bandoma statyti ant lyderio. Manoma, kad galiausiai atsiras kelios standartinės technologijos, platformos, kurios atneš pelną. Investuotojai ieško būdų, kaip investuoti į tokius projektus, kuriuos vėliau nupirks lyderiai. Šios lenktynės dar nesibaigė.

„Appen“ taip pat atkreipia dėmesį į didėjančias dirbtinio intelekto modelių mokymo išlaidas. Viena iš pagrindinių rinkos problemų yra duomenų kokybė: sistemoms trūksta didelių informacijos rinkinių, kuriuos tinkamai parengia gyvi konkrečių sričių ekspertai.

Kaip pavyzdį galime paimti astronomiją: vaikas neturi jokių problemų, jis mato Saulę, Mėnulį, viską supranta savo lygmenyje. Tačiau koks nors profesionalus astronomas iš tiesų susiduria su sunkumais: kažką galima pamatyti, kažko negalima pamatyti, kažką reikia ištirti ar apskaičiuoti, jis turi daugybę problemų, bet astronomiją išmano daug geriau nei vaikas“.

Ir didžiųjų kalbos medelių mokymui reikalingi būtent tokie „astronomai“, kurie ne tik suprastų problemą ir ją išaiškintų, bet ir padėtų nukreipti DI ta kryptimi, kur jam reikėtų ieškoti klausimo sprendimo.