2024.10.20 06:40
Naujausios, spalio 17 d. paskelbtos, „American Thinker/Rasmussen Reports“ apklausos svyruojančiose valstijose -Viskonsine ir Mičigane “- rodo, kad D. Trumpas Viskonsine dviem punktais lenkia Kamalą Harris (prieš tai jų rezultatai buvo lygūs), o Mičigane abiejų kandidatų rezultatai vis dar lygūs.
Tačiau, kaip ir visose „Rasmussen Reports“ apklausose, svarbiausia išlieka tai, kad rinkėjai yra labai nepatenkinti dabartinės administracijos status quo.
Viskonsine, kur „Rasmussen Reports“ apklausė 1004 tikėtinus rinkėjus, Donalas Trampas (Donald Trump) dviem procentiniais punktais pirmauja prieš Kamlą Harris (49%-47%), o Mičigane, kur buvo apklausti 1058 rinkėjai, abiejų kandidatų balsai pasidalino po lygiai – po 48%, tik 3% rinkėjų dar neapsisprendę.
Pažymėtina, kad, nepaisant lygiųjų Mičigane, rinkėjai D. Trampą laiko kompetentingesniu kandidatu (48%-47%). Kita vertus, Viskonsine abiejų kandidatų kompetencija vertinama vienodai – po 46%.
Abiejų svyruojančių valstijų rinkėjams rūpi panašūs klausimai: sąrašo viršuje yra ekonomika, po jos seka sienų saugumo ir abortų klausimai. Tačiau Mičigano gyventojai šiek tiek labiau susirūpinę būtent ekonominiais klausimais: 32% respondentų nurodė, kad jiems labiausiai rūpi ekonomika, 17% nurodė sienų saugumą ir 14% nurodė abortus.
Šis palyginti nuosaikus susirūpinimas sienų klausimais gali paaiškinti, kodėl, kitaip nei daugumoje kitų apklaustų valstijų, Mičigano gyventojai mano, kad svarbiausias būsimos administracijos prioritetas turėtų būti kainų kilimas (30%), po to – nelegali imigracija (28%) ir demokratijos apsauga (21%).
Tuo tarpu Viskonsine 29% respondentų taip pat nerimauja dėl ekonomikos, po to dėl sienų saugumo (22%) ir abortų (14%). Paklausti, kas turėtų būti būsimos administracijos prioritetas, Viskonsino gyventojai išskyrė imigraciją (29%) kaip svarbiausią problemą, po jos sekė kylančios kainos (26%) ir demokratijos apsauga (23%).
Apklausoje respondentų neklausiama, kaip jie apibrėžia „demokratijos apsaugą“, tačiau galima daryti tam tikras išvadas apie tai, kas jiems kelia nerimą. Viskonsine ir Mičigane 71% dalyvių teigė norintys esminių dabartinės sistemos pokyčių, kai kalbama apie tai, kaip dabar veikia Vašingtonas.
Tuo tarpu abiejose valstijose 52% respondentų nepasitiki dabartine Jungtinių Valstijų vyriausybe.
Be to, abiejose valstijose respondentai pirmenybę teikia tipiškiems respublikonų, o ne demokratų kandidatams į Kongresą: Mičigane respondentai respublikonus remia 49%-47%, o Viskonsine – 48%-46%.
Tačiau artėjančių Senato rinkimų atveju, situacija kiek kitokia: Mičigane abu kandidatai turi vienodas galimybes, o Viskonsine demokratė Tammy Baldwin vienu procentiniu punktu lenkia respublikoną Ericą Hovde’ą (46-45%).
Tęsdami nepasitenkinimo dabartine politine sistema temą, abiejų valstijų rinkėjai tvirtai pritaria idėjai, kad rinkimų dieną būtų skaičiuojami visi balsai (58% Mičigane ir 57% Viskonsine).
Tuo pat metu abiejų valstijų rinkėjai reiškia didelį susirūpinimą dėl rinkimų klastojimo problemos – tai pažymėjo 64% respondentų Mičigane ir 65% respondentų Viskonsine.
Abiejose valstijose rinkėjų nuomonės dėl gresiančio pilietinio karo pavojaus pasiskirstė maždaug po lygiai. Mičigane 42% apklaustųjų teigia, kad pilietinis karas ar revoliucija yra tikėtini, o 45% – kad mažai tikėtini, tuo tarpu Viskonsine 44% apklaustųjų teigia, kad smurtinis perversmas yra įmanomas, o 33% – kad ne.
Kaip ir visose „Rasmussen Report“ apklausose, abiejų valstijų gyventojai jaučia tai, ką Jimmy Carteris seniai pavadino „bloga savijauta“. Jie gyvena blogiau nei prieš ketverius metus (57% Mičigane ir 55% Viskonsine) ir nerimauja dėl savo vaikų ateities (53% abiejose valstijose).
Mičigano ir Viskonsino rinkėjai atkreipė dėmesį į FEMA atsaką į pastarųjų uraganų padarytą žalą. Rinkėjų nuomonės dėl to, ar FEMA reagavo tinkamai, išsiskyrė. Tačiau dėl vieno dalyko jie yra visiškai tikri: kaip Kongresas turėtų paskirstyti mokesčių mokėtojų pinigus.
Abiejose valstijose didžioji dauguma mano, kad daugiau pinigų turėtų būti skiriama nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems amerikiečiams, o mažiau – nelegalams. Mičigane 83% -8% balsavusiųjų pasisako už amerikiečius, o Viskonsine – 86% -4 %!
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


347


Jungtinėse Valstijose kovoja ne respublikonai su demokratais,ne kažkokia Kamela su kažkokiu Trampu,o dvi galingos pagrindinės globalistų grupuotės dėl tolesnės JAV ateities vizijos ir įtakos likusiame pasaulyje.Demokratų pusėje yra daugiau svertų ir jie yra stipresni,tačiau šį sykį falsifikuoti rinkimus kaip prieš 4 metus,todėl mano asmenine nuomone nesvarbu kas laimės,bet Valstijos dalinsis į dvi stovyklas ir prasidės pilietinis karas.Ir tai būtų geriausias variantas visam pasauliui norint išvengti pasaulinio branduolinio karo.
kad nacistinė rusija būtų padalina į atskiras taikias valstybes ir sunaikitas jos branduolinis potencialas? Pasaulyje iš karto atsirastų taika.
Atsirastų vergovė!
o tai nacistinė rusija numetė atomines bombas ant civilių japonų? o gal nacistinė rusija :kiliminiu” intensyvaus bombardavimo metodu daužė Jugoslaviją? turbūt nacistinė rusija išžudė milijoną irakiečių,libaniečių ,vietnamiečių? tamstai su galva viskas ok?
Po šiai dienai mėto daug siaubingų bombų ant Ukrainos. Ir išžudė ukrainiečių daug.
Taip tu būtum teisus, jei Rusija tokia būtų, tačiau džiugu, kad šiai dienai taip nėra. Ir taip, buvo įdėta daug pastangų, kad Rusija pataptų nacistine, tačiau gavosi šnipštas, nes pasirodo, kad normalių žmonių ten daug daugiau, nei buvo manyta, tad globalistų babkės buvo sėkmingai įsisavintos, o rezultatas – stipresnė Rusija, nei iki tol. Tačiau dabar laukia tas išbandymas pačios JAV, nes globalistams, tai paskutinė vieta kur dar galima siautėti ir jei JAV žmonės nepraras sveiko proto, manau atsilaikys. Mažai nepasirodytų, jei JAV vyktų karas, nesvarbu koks, pilietinis, klanų ir t.t.., kliūtų visiems, ypač JAV sąjungininkams.
Tik rusų nacistai ir jų kaliniai