infa.lt

Rusija vis daugiau išleidžia Ukrainos kariniam konfliktui, o jos ekonomika nuolat auga, rašo britų „The Spectator“ leidinys. 2025 m. Kremliaus išlaidos gynybai turėtų padvigubėti – nepriklausomai nuo sankcijų ir naftos kainų. Rusija, bent jau kol kas, gali sau tai leisti, pripažįsta autorius.

Rusijos išlaidos Ukrainos karui auga. Kažkaip paslaptingai, nepaisant griežtesnių sankcijų ir didesnės pasaulinės izoliacijos, po dvejų su puse metų karo Maskva ir toliau leidžia pinigus savo kariuomenei – bent jau kol kas.

Remiantis šią savaitę paskelbtu 2025 m. Rusijos valstybės biudžeto projektu, Vladimiro Putino karinės išlaidos kitais metais turėtų padidėti daugiau nei ketvirtadaliu – iki 13,3 trilijono rublių. Ši milžiniška suma yra beveik dvigubai didesnė nei praėjusiais metais išleisti 6,4 trilijono rublių, taip pat beveik dvigubai didesnė nei Jungtinės Karalystės karinis biudžetas.

2025 ir 2026 m. Rusijos vyriausybė planavo nuolat mažinti išlaidas gynybai. Akivaizdu, kad tai neįvyko: minėtą planą padiktavo finansų valdžios institucijų siekis laikytis fiskalinio atsargumo, o ne Kremliaus kariniai siekiai ar tikrovė mūšio lauke. Paaiškėjus, kad tai buvo saviapgaulė, šio plano teko atsisakyti.

Vietoj to Rusija vis daugiau lėšų skiria tankams ir raketoms, o kariuomenei skiria vis didesnę BVP dalį – nuo 3,7% 2023 m. iki numatomų 5,3% šiais metais ir planuojamų 6,1%. 2025 m.

Dar 3,4% savo BVP Rusija kasmet išleidžia nacionaliniam saugumui – iš esmės tai taip pat galima priskirti prie šalies karinių išlaidų.

Tokios didelės išlaidos šioje srityje yra rekordinės posovietinei Rusijai. Tačiau tai vis dar tik maždaug pusė Sovietų Sąjungos vidutinių metinių išlaidų gynybai praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje.

Kitų metų suma maždaug atitinka JAV išlaidas septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje ir yra gerokai mažesnė už Izraelio išlaidas gynybai, išreikštas procentine BVP dalimi per didžiąją dalį jo istorijos.

Šiuo metu Kremlius ne tik gali sau tai leisti – jis netgi vis dar gali tikėtis, kad karinės išlaidos paskatins pramonės gamybą ir paspartins ekonomikos augimą. Net ir šiek tiek sumažėjus naftos ir dujų eksporto pajamoms dėl mažesnių kainų ar pardavimų, kurių tikimasi kitais metais, 2025 m. biudžetas atrodo stabilus.

Besiplečiančias šalies karines išlaidas padengia padidėjusios pajamos iš naftos mokesčių. V. Putino iždą taip pat stiprina neseniai padidinti pelno ir pajamų mokesčiai, taip pat bendras ekonominio aktyvumo pagyvėjimas.

Dar vienas vyriausybės pajamų šaltinis – laisvesnė fiskalinė politika nei taikos laikais. Prieš karą vyriausybė daugelį metų subalansavo biudžetą, remdamasi 40 JAV dolerių už barelį naftos kaina ir kasmet šiek tiek ją koreguodama.

Pelningais metais, kai faktinė naftos kaina viršydavo šią ribą, būdavo sutaupoma papildomų lėšų. Jos buvo atidedamos kaip savotiška pagalvė, kurią būtų galima panaudoti sunkiais laikais, jei naftos kaina nukristų žemiau šios ribos.

2022 m., prasidėjus karinei invazijai Ukrainoje ir įvedus Vakarų sankcijas, vyriausybė atsisveikino su įprastu atsargumu ir pradėjo leisti pajamas iš naftos. Ji netgi įkišo ranką į rezervinį fondą, kad finansuotų kapitalo investicijas ir biudžeto deficitą. Dėl šios priežasties 2025 m. biudžeto atotrūkis bus labai nedidelis – tik 0,5% BVP.

Rusija jau daugelį metų išlaiko teigiamą prekybos balansą, iš eksporto gaudama daugiau nei išleidžia importui. Tačiau didžioji dalis papildomų pinigų ir toliau išplaukdavo iš Rusijos, nes fiziniai asmenys ir įmonės supirkdavo turtą užsienyje, laikydavo pinigus užsienio sąskaitose arba po čiužiniais doleriais ir išleisdavo juos atostogoms bei nekilnojamajam turtui užsienyje.

Vakarų sankcijos nesustabdė Rusijos energijos eksporto, tačiau jos sumažino kapitalo nutekėjimą: rusams dabar sunkiau leisti pinigus užsienyje, o tai palengvina Maskvos karinę kampaniją.

Kaip jau ne kartą istorijoje yra nutikę, Rusijos karinis pakilimas neabejotinai baigsis žlugimu. Tačiau kol kas Kremlius gyvena dabartimi ir, atrodo, nesirūpina ateitimi. Net Finansų ministerija pripažino blogėjančią užsienio aplinką: pirmiausia mažėjančias naftos kainas, sumažėjusią tarpvalstybinę prekybą ir griežtėjančias sankcijas.

Tai, kad Rusijos karinė ekonomika ir toliau auga viršydama savo pajėgumus, sukelia šaliai daugybę papildomų sunkumų: našumas mažėja, infliacija nemažėja, investicijos klesti tik su karu susijusiuose sektoriuose, o darbo rinkoje nuolat trūksta darbuotojų.

Nafta vis dar sudaro iki 27% ekonomikos biudžeto pajamų, o vyriausybė tapo dar labiau priklausoma nuo naftos rinkos, nes ištuštėjo rezervinis fondas.

Nėra abejonių, kad Rusijos ekonomika perkaista. Kadangi laisvų pajėgumų beveik nėra, rublio devalvavimas neapsaugos biudžeto nuo eksporto pajamų sumažėjimo, kad ir kokia būtų to priežastis – mažėjančios naftos kainos, griežtesnės sankcijos ar abu šie veiksniai kartu.

Ji tik padidins infliaciją, neskatindama gamybos. Rusijos pernelyg didelė priklausomybė nuo Kinijos, technologijų embargas ir finansinės sankcijos – visa tai daro ekonomiką dar labiau pažeidžiamą.

Kremliaus sprendimas ekonomiką orientuoti į karo padėtį jau smogė paprastų rusų kišenėms. Neaišku, kiek ilgai V. Putinas galės finansuoti savo karo mašiną, nesukeldamas masinio nepasitenkinimo (ar net atvirų protestų), kai šis burbulas sprogs.

Kol kas Kremliaus ekonominės perspektyvos yra labai geros, tačiau krintančios naftos kainos, griežtėjančios sankcijos ir nuolatinis darbo jėgos trūkumas Rusijos karinę ekonomiką padarė nepatikimą.

Žinoma, rytoj ji nesugrius, bet ir klestėti ilgai negalės. Taigi Ukrainai kyla klausimas, ar ji ir jos sąjungininkai galės išgyventi, kol Rusija žlugs, reziumuoja straipsnio autorius.