infa.lt

youtube stop kadras

Norint išlaikyti stiprias kojas ir gyventi ilgai bei sveikai, svarbu neprarasti raumenų masės, ypač apatinėje kūno dalyje. Tyrimai parodė, kad net ir tie žmonės, kurie, atrodo, turi raumenų masę, rizikuoja ją nepastebimai prarasti, rašo japonų „Nihon Keizai“ leidinys.

Šiame straipsnyje klausimų ir atsakymų forma pateikiamos sveikatos ir medicinos žinios, kurių jums dabar reikia. Būtinai pradėkite rūpintis savo sveikata jau šiandien!

Pastaraisiais metais manoma, kad svarbu palaikyti ne tik raumenų kiekį, bet ir kokybę (funkcionalumą). Kuris iš toliau pateiktų teiginių yra neteisingas raumenų kokybės apibūdinimas?

1. Raumenų kokybę galima įvertinti pagal raumenų jėgą;
2. Su amžiumi pirmiausia mažėja raumenų masė, o tik po to raumenų kokybė;
3. Žmonės, turintys metabolinį sindromą ir „riebiąsias kepenis“, dažniau pasižymi prasta raumenų kokybe.

Teisingas atsakymas ir paaiškinimai

Teisingas atsakymas (t. y. klaidingas aprašymas) yra (2) Su amžiumi pirmiausia mažėja raumenų masė, po to raumenų kokybė.

Norint išlaikyti stiprias kojas ir gyventi ilgai bei sveikai, svarbu neprarasti raumenų masės, ypač apatinėje kūno dalyje. Tuo tarpu naujausi tyrimai parodė, kad net ir tiems žmonėms, kurie, atrodo, turi raumenų masę, kyla pavojus nepastebimai prarasti raumenų kokybę. Dėl to sutrinka fizinės funkcijos ir kyla kitų problemų.

Raumenų kokybė – tai raumenų funkcionalumas. Rodiklis yra raumenų jėga. Paprastai raumenų masė ir jėga yra susiję: kuo daugiau raumenų, tuo didesnė jėga. Tačiau su amžiumi ši koreliacija sutrinka, pastebi Došijos universiteto Sporto ir sveikatos mokslų katedros profesorius Kojiro Ishii.

Panagrinėkime tyrimus, kurių metu buvo stebimi vyresnio amžiaus žmonių svorio, skeleto raumenų masės (raumenų, kurie judina skeletą) ir raumenų jėgos pokyčiai.

Apskritai kuo žmogus sunkesnis, tuo daugiau raumenų masės jis turi, todėl šiame tyrime ji padidėjo svorio priaugimo grupėje ir atitinkamai sumažėjo svorio metimo grupėje. Tačiau raumenų jėga vienodai sumažėjo abiejose grupėse.

„Diagrama rodo, kad senstant žmogui mažėja raumenų jėga, nepriklausomai nuo raumenų kiekio. Net jei turite normalų svorį ir manote, kad jūsų raumenys yra geri, labai tikėtina, kad su amžiumi raumenų kokybė prastės“, – perspėja Ishii.

Viena iš raumenų silpnumo priežasčių yra riebalų įsiskverbimas į raumenis.

Kodėl raumenys praranda jėgą išlaikydami raumenų masę? Vienas iš galimų paaiškinimų yra tas, kad riebalai įsiskverbia į raumenų ląsteles ir aplink jas. Kai jie kaupiasi raumenų ląstelėse, pablogėja raumens kokybė, sumažėja jo gebėjimas susitraukti, o tai lemia raumenų jėgos mažėjimą.

Tokie riebalai, kurie kaupiasi ten, kur jų neturėtų būti, vadinami ektopiniais riebalais.

Jie dažniausiai atsiranda dėl energijos pertekliaus, kuris paverčiamas riebalais, kurie nesikaupia po oda, o aplink vidaus organus. „Riebalai kepenyse“ taip pat reiškia ektopinių riebalų sankaupas.

„Ektopinių riebalų“ turintiems žmonėms paprastai pirmiausia išsivysto kepenų riebėjimo liga, po to riebalai kaupiasi skeleto raumenų audinyje, o tai sukelia raumenų silpnumą.

Natūralu, kad didėja ir visceralinių riebalų kiekis, todėl didėja gyvenimo būdo sąlygotų ligų rizika“, – pabrėžia Ishii.

Tuo tarpu ektopinių riebalų atsiranda net ir tiems, kurie sveria nedaug ir atrodo liekni.

Kai sutampa bent du iš trijų su metaboliniu sindromu siejamų veiksnių – hiperglikemija, hipertenzija arba dislipidemija – dažnai atsiranda maža raumenų jėga ir prastesnė jų kokybė.

Be to, nustatyta, kad raumenų funkcijos sutrikimus gali sukelti ir gyvenimo būdo ligos (pvz., cukrinis diabetas) arba raumenų ląstelių autofagijos disfunkcija.

Autofagija – tai nereikalingų medžiagų skaidymo ir pakartotinio panaudojimo ląstelėse sistema, kuri su amžiumi ar fizinio aktyvumo stoka sutrinka.

Senėjimo įtakos pašalinti neįmanoma, tačiau fiziniais pratimais galima sustabdyti raumenų kokybės blogėjimą.

„Rekomenduoju pradėti nuo bent dešimties minučių mankštos per dieną ir siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinių pratimų per savaitę“, – pataria Ishii.

Pastaba:
Vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai – tai pratimai, kurių intensyvumas yra nuo trijų iki šešių MET (metabolinis ekvivalentas).

MET yra pratimų intensyvumo rodiklis. Jei tiesiog ramiai sėdite, MET bus lygus vienetui.
Judant ir atliekant įvairius pratimus šis rodiklis padidėja daug kartų.
Ramus vaikščiojimas prilygsta maždaug trims MET, greitas vaikščiojimas – keturiems, o bėgimas – šešiems.