infa.lt

Kalifornijos Riversaido universiteto mokslininkai apskaičiavo, kiek vandens ir energijos išeikvojama norint paleisti tokį generatyvinį dirbtinį intelektą kaip „GPT-4“.

Vanduo naudojamas serveriams, kuriuose apdorojami duomenys, aušinti, ir šis išteklius sunaudojamas net generuojant paprastą tekstą.

Pavyzdžiui, 100 žodžių sukurti gali prireikti nuo 235 iki 1408 mililitrų vandens, priklausomai nuo duomenų centro (DC) vietos. Be to, duomenų centrai pasirodė esantys blogi kaimynai: dėl jų didėja vietos gyventojų sąskaitos už vandenį ir elektrą.

Vanduo naudojamas serveriams aušinti, o kuo didesnis energijos suvartojimas, tuo daugiau vandens reikia. Teksase vienam 100 žodžių dirbtinio intelekto atsakymui sukurti reikia tik 235 ml vandens, o Vašingtono valstijoje – 1408 ml, t. y. beveik 3 pusės litro talpos butelių.

Šie skaičiai gali atrodyti nedideli, tačiau masiškai naudojant dirbtinį intelektą, vandens ištekliai greitai senka, ypač kai kalbama apie milijonus užklausų kasdien.

DC ne tik sunaudoja vandenį, bet ir gerokai padidina vietos gyventojų komunalinių paslaugų išlaidas. Kuo daugiau duomenų centrai sunaudoja vandens, tuo didesnė našta tenka vietos vandens sistemoms.

Dėl to komunalinių paslaugų teikėjai didina kainas už kubą, kad patenkintų vis didėjančius dirbtinio intelekto įmonių apetitus.

Tokios priemonės smogia kaimyninių bendruomenių piniginėms: sąskaitos už vandenį didėja ne tik Altmanui ir Zuckerbergui, bet ir paprastiems amerikiečiams.

Panaši situacija ir su elektra. Duomenų centrai (DC) sunaudoja labai daug energijos, kad serveriai ir aušinimo sistemos veiktų. Kai jie prijungiami prie vietinio elektros tinklo, elektros tinklui tenka papildoma apkrova.

Siekdamos kompensuoti padidėjusias energijos gamybos sąnaudas, komunalinių paslaugų bendrovės gali padidinti tarifus visiems vartotojams.

Pavyzdžiui, „Meta“ savo modeliui LLaMA-3 apmokyti sunaudojo 22 mln. litrų vandens, o tai prilygsta vandens kiekiui, kurio reikia beveik 2 tonoms ryžių užauginti. Tiek per metus suvalgo 165 amerikiečiai.

Be to, ekspertai apskaičiavo, kad jei 10% darbingų JAV gyventojų metų eigoje kartą per savaitę naudotų „GPT-4“, tam reikėtų tiek elektros energijos, kiek visi Vašingtono namų ūkiai sunaudoja per 20 dienų.

Tokios bendrovės kaip „Microsoft“ ir „Google“ pareiškė ketinančios mažinti savo duomenų centrų poveikį aplinkai.

Microsoft“ atstovas spaudai Craigas Cincotta teigė, kad bendrovė kuria naujus serverių aušinimo būdus, kurie leistų visiškai atsisakyti vandens.

Tačiau kol kas neaišku, kada tai galėtų būti įgyvendinta.

Nepaisant technologijų milžinų pažadų taupiau naudoti išteklius, akivaizdu, kad didelio pelno iš dirbtinio intelekto perspektyvos – absoliutus visų šioje rinkoje veikiančių įmonių prioritetas.

Vandens ir elektros energijos sąnaudos yra įtrauktos į jų biudžetus, ir čia nebus jokių pokyčių, nebent įsikiš reguliavimo institucijos.