infa.lt

Šių metų vasaros mėnesiai pasižymėjo šaltais lauko baseinais, kurie nekantriai laukė svečių, betonu, kuris degino basų kojų padus, ir ledais, kurie tirpo nuo nepaliaujamo karščio.

Rugpjūtį Europos Komisijos parengtoje „Copernicus“ ataskaitoje nurodoma, kad vidutinė pasaulio temperatūra per pastaruosius 12 mėnesių pasiekė rekordines aukštumas, t. y. 1,51 laipsnio Celsijaus viršijo ikipramoninio laikotarpio lygį, rašo „The Epoch Times“ leidinys.

Panašiai, remdamiesi palydovų duomenimis, Rojus Spenseris (Roy Spencer) ir Džonas Kristis (John Christy) iš Alabamos universiteto Hantsvilyje nustatė, kad rugpjūčio vidutinė temperatūra buvo 0,88 laipsnio Celsijaus aukštesnė už 30 metų 1991-2020 m. vidurkį.

Ekstremalus karštis yra ne tik aplinkosaugos krizė, bet ir rimta grėsmė mūsų visuomenės sveikatai, o bendruomenės visose šalyse stengiasi į ją reaguoti“, – pranešime spaudai teigė sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų sekretorius Ksaveras Bekerra (Xavier Becerra).

„Tai, su kuo susiduriame šiandien, nebuvo tai, ką patyrėme prieš 30 ar 40 metų. Dabar gyvename kitokiame pasaulyje.“

Rugpjūčio 14 d. JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė 2024-2030 m. nacionalinę šilumos strategiją, vykdydamas liepos mėnesio pažadą imtis papildomų veiksmų kovojant su kylančia temperatūra, kurią, Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) teigimu, daugiausia lemia žmogaus sukeltas anglies dioksido (CO2) – šiltnamio efektą sukeliančių dujų – kiekio didėjimas.

„Norint stabilizuoti klimatą, reikės stipriai, sparčiai ir tvariai mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pasiekti nulinį CO2 išmetimą“, – pranešime spaudai teigė Panmao Zhai, Kinijos klimatologas ir vienas iš TKKK I darbo grupės pirmininkų.

„Kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų, ypač metano, ribojimas galėtų būti naudingas ir sveikatai, ir klimatui.“

Nedas Nikolovas, su Kolorado valstijos universitetu susijęs fizikos mokslininkas ir tyrėjas, laikraščiui „The Epoch Times“ teigė, kad TKKK yra neteisi dėl CO2.

„Šiltnamio teorija teigia, kad atmosferos sudėtis yra svarbi, – sakė Nikolovas.

„Jie tvirtina, kad nedidelis anglies dioksido kiekio atmosferoje padidėjimas sukelia visuotinį atšilimą ir kad turime nustoti deginti iškastinį kurą, kad išvengtume pavojingos klimato kaitos.

„Tai visiškai neteisinga.“

Rugpjūčio 20 d. Nikolovas ir Karlas Zelleris, į pensiją išėjęs JAV miškų tarnybos meteorologas, paskelbė savo tyrimą, kuriuo nustatė, kad pastarojo meto klimato atšilimas nėra didėjančio CO2 kiekio pasekmė.

Vietoj to, išanalizavę palydovų duomenis, abu tyrėjai padarė išvadą, kad Žemė atšilo, nes dėl sumažėjusio pasaulinio debesuotumo sugeria daugiau Saulės šviesos.

Albedas ir klimatas

Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) duomenimis, Žemės atmosfera nuolat stengiasi subalansuoti planetos „energijos biudžetą“ – į ją patenkančios ir iš jos išeinančios energijos kiekį. Saulės trumpųjų bangų spinduliavimui – Saulės šviesai – pasiekus Žemę, energija grįžta atgal į kosmosą šiluminio spinduliavimo pavidalu.

Jei ši pusiausvyra sutrinka ir sugeriama daugiau Saulės spindulių arba į kosmosą išeina nepakankamai šilumos, Žemės temperatūra pakyla. Energijos biudžeto disbalansas vadinamas spinduliavimu, kai įeinanti spinduliuotė yra trumpųjų bangų, o išeinanti – ilgųjų bangų (arba šiluminė).

Be to, Žemės albedas, t. y. Saulės šviesos dalis, atspindėta atgal į kosmosą, turi įtakos paviršių pasiekiančios spinduliuotės kiekiui.

Šeštojoje vertinimo ataskaitoje TKKK teigia, kad dėl padidėjusios CO2 koncentracijos atmosferoje dėl žmogaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų Žemės energijos biudžetas yra nesubalansuotas – daugiau šiluminės energijos sulaikoma, todėl kyla temperatūra ir šiltėja vandenynai.

Joje taip pat pažymima, kad 1950-1980 m. Žemės albedas „liudijo apie plačiai paplitusį Saulės spinduliuotės sumažėjimą (arba patamsėjimą)“, o vėliau daugelyje stebėjimo vietų „iš dalies atsigavo (pašviesėjo)“.

Apie priežastis TKKK teigia: „Manoma, kad prie to daugiausia prisidėjo antropogeninių [žmogaus sukeltų] aerozolių emisijų daugiadieniai svyravimai (vidutinis patikimumas), tačiau tam įtakos galėjo turėti ir debesuotumo daugiadieniai svyravimai.“

Be to, TKKK teigia, kad kai kurie tyrimai rodo, jog „debesuotumas“ gali turėti įtakos „patamsėjimui“ ir „pašviesėjimui“. Tačiau dėl aerozolių ir debesų indėlio į „patamsėjimą“ ir „pašviesėjimą“ vis dar diskutuojama, o „šių tendencijų kilmė nėra iki galo suprasta“.

Būtent čia, pasak Nikolovo, ir yra jo tyrimo esmė.

Kvestionuoja IPCC teiginius

„Klimatą kontroliuoja Žemės sugertos Saulės šviesos ir į kosmosą išspinduliuojamos infraraudonosios energijos kiekis. Šie dydžiai ir jų skirtumai apibrėžia Žemės radiacijos biudžetą“, – teigiama NASA tinklalapyje ‚Debesys ir Žemės radiacinės energijos sistema‘ (angl. Clouds and the Earth’s Radiant Energy System, CERES).

Nuo 2000 m. kovo mėn. NASA komanda rinko palydovų duomenis, kad ištirtų energijos mainus tarp Žemės ir kosmoso.

Naudodamiesi šiais matavimais ir „nauju klimato jautrumo modeliu, sudarytu remiantis nepriklausomais NASA planetų duomenimis“, Nikolovas ir Zelleris įvertino, kaip mažėjantis Žemės albedas paveikė pasaulinę temperatūrą XXI amžiuje.

„CO2 yra nematomos dujos, kurios netrukdo Saulės šviesai. Manoma, kad jos sulaiko šiluminę spinduliuotę, sklindančią nuo Žemės paviršiaus, tačiau tai klaidinga nuomonė, nes ilgabangės spinduliuotės sugėrimas CO2 ir šilumos sulaikymas yra visiškai skirtingi fizikiniai procesai. Pagal antrąjį termodinamikos dėsnį šilumos gaudymas neįmanomas tokioje atviroje sistemoje kaip atmosfera“, – sakė Nikolovas.

Jis pridūrė, kad nors vandens garai taip pat yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, jie tampa matomi, kai kondensuojasi ir sudaro debesis. Kadangi debesys „atspindi Saulės spinduliuotę atgal į kosmosą“, jų poveikis klimatui yra „išmatuojamas ir reikšmingas“.

„Debesų susidarymą iš dalies kontroliuoja kosminės jėgos. Kai debesų mažėja, mažėja planetos albedas ir daugiau spinduliuotės pasiekia paviršių, todėl temperatūra tampa aukštesnė.“

„Savo straipsnyje, remdamiesi geriausiais turimais stebėjimais iš [Debesų ir Žemės spinduliuotės sistemos] platformos, parodome, kad pastarųjų 24 metų atšilimą visiškai lėmė pastebėtas Žemės albedo sumažėjimas, o ne didėjanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija, kaip kad teigia IPCC.“

1 pav. Mėnesio spinduliavimo anomalijos, gautos iš CERES EBAF 4.2 duomenų rinkinio: a) Žemės pasaulinis albedas, apskaičiuotas padalijus atspindėtą viso dangaus trumpųjų bangų anomaliją iš pasaulinio vidutinio krintančio Saulės srauto TOA (t. y, pasaulinę insoliaciją) ir gautą dalį padauginus iš 100, perskaičiuojant į procentus; b) Žemės sugertas Saulės srautas, apskaičiuotas CERES atspindėtą viso dangaus trumpųjų bangų anomaliją padauginus iš -1, remiantis tuo, kad spinduliuotės sugertis yra priešinga (ir papildanti) atspindžiui. Su Ned Nikolov žinia.

7 pav. GSAT stebėtų anomalijų ir CERES pateiktų Žemės sugertos Saulės spinduliuotės srauto pokyčių palyginimas. Šios dvi duomenų eilutės, atspindinčios 13 mėnesių vidurkius, labai koreliuoja su sugertosios Saulės srautu ir paaiškina 78% GSAT svyravimų (R2 = 0,78). Be to, GSAT atsilieka nuo sugertos trumpųjų bangų spinduliuotės nuo 0 iki 9 mėnesių, o tai rodo, kad GSAT priklauso nuo Saulės šviesos absorbcijos pokyčių. Su Ned Nikolov žinia.

Nikolovas sakė, kad šiltnamio teorijoje atmosferos sudėtis yra „labai svarbi“ globaliai planetos paviršiaus temperatūrai.

Taikydami matmenų analizę NASA duomenims, apibūdinantiems įvairių Saulės sistemos planetų ir mėnulių – įskaitant Žemę – aplinką, Nikolovas ir Zelleris atrado naują universalų ryšį tarp planetos kūnų.

Tai atskleidė, kad atmosfera šildo paviršių ne dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų skleidžiamos ilgabangės spinduliuotės, o dėl bendro slėgio – adiabatiškai, neprarandant ar negaunant šilumos, ir kad atmosferos sudėtis neturi jokios įtakos pasaulinei temperatūrai.

„Adiabatinis šildymas (dar žinomas kaip kompresinis šildymas) yra gerai žinomas termodinaminis procesas. Šis revoliucinis atradimas apie atmosferos šiluminio poveikio (šiuo metu vadinamo šiltnamio efektu) fizikinę prigimtį buvo paskelbtas [mūsų] recenzuojamoje literatūroje 2017 m.“, – sakė Nikolovas.

„Būtent todėl, kai kylame į aukštį, darosi vėsiau – arba kalnuose, arba skrendant lėktuvu – nes slėgis mažėja su aukščiu.“

Jis palygino NASA išmatuotą Mėnulio paviršiaus temperatūrą su pasauline Žemės temperatūra, kad įvertintų atmosferos šiluminį poveikį.

Duomenys rodo, kad Mėnulis yra tobulas beoris Žemės atitikmuo, nes jis skrieja aplink Saulę tokiu pat atstumu kaip ir Žemė, tačiau neturi atmosferos. Taigi temperatūros skirtumas tarp Žemės ir Mėnulio parodo grynąjį šiluminį Žemės atmosferos poveikį.“

Nikolovas nustatė, kad Mėnulis vidutiniškai yra maždaug 88 laipsniais pagal Kelviną (-188,16 C) vėsesnis už Žemę. Tai reikšminga, sakė jis.

„Šiuo metu šiltnamio teorija teigia, kad be atmosferos Žemė būtų tik maždaug 33 laipsniais šaltesnė nei dabar. Kai kuriais skaičiavimais, tik 18 laipsnių vėsesnė.

„Taigi dabartinė teorija labai nuvertina tikrąjį mūsų atmosferos šiluminį poveikį. Tačiau šis 88 laipsniais (pagal Kelviną) padidėjęs šiluminis poveikis yra susijęs su bendru slėgiu.

„Ir tai yra vienas esminių skirtumų tarp šiltnamio teorijos ir mūsų naujosios klimato koncepcijos“.

Analizuodami Žemės energijos disbalansą (EEI), „apskaičiuojamą kaip skirtumas tarp sugertos trumpųjų ir išeinančios ilgųjų bangų spinduliuotės atmosferos viršuje“, Nikolovas ir Zelleris nustatė, kad mokslininkų bendruomenė neteisingai jį interpretavo.

„EEI atsiranda ne dėl „šilumos sulaikymo“ dėl didėjančio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio atmosferoje, kaip teigiama šiuo metu, bet dėl adiabatinio šiluminės energijos išsklaidymo kylančiuose troposferos oro paketuose dėl mažėjančio atmosferos slėgio su aukščiu“, – sakė Nikolovas.

Konkrečiai, pasitelkdami matematiką, Nikolovas ir Zelleris parodė, kad EEI yra „tariamas reiškinys“, o ne „tikrasis disbalansas“, o tai, pasak jų, būtinai reiškia, kad dėl didėjančio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio Žemės sistemoje nėra ilgalaikio šilumos kaupimo ir nėra „ruošiamo atšilimo“, kaip teigiama naujausioje IPCC ataskaitoje.

Kur yra debesys?

Nikolovas teigė, kad sumažėjusį Žemės debesuotumą gali lemti kelios priežastys, įskaitant galaktikos kosminius spindulius, Saulės vėją ir Saulės bei Žemės magnetinių laukų sąveiką.

„Turime hipotezių, kas lemia debesų dangos pokyčius, tačiau neturime tikslaus mechanizmo ar įtikinamos teorijos“, – sakė Nikolovas.

„Todėl kol kas negalime to matematiškai aprašyti modeliu, kad galėtume prognozuoti. “

Jis paragino atlikti „plataus masto tarpdisciplininius fizikinių mechanizmų, kontroliuojančių Žemės albedą ir debesų fiziką, tyrimus“, nes jie yra „tikrieji klimato veiksniai kelių dešimtmečių laiko skalėje“.

„Dabartinis klimato mokslas pripažįsta, kad debesų mažėja, ir Žemės albedo mažėja, tačiau tai aiškina vidiniu klimato kintamumu. Tai neteisinga! Debesuotumo ir albedo pokyčiai yra nulemti išorės veiksnių. Ateityje moksliniai tyrimai turi būti sutelkti ne į anglies dioksido išmetimo ir [šiltnamio efektą sukeliančių dujų] radiacinio poveikio tyrimus, o į šio išorinio poveikio nustatymą“, – sako Nikolovas.

Pasak jo, jei pasaulinė temperatūra kilo dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, atšilimas turėjo būti didesnis nei pastebėtas.

„Paprasčiausias faktas yra tas, kad vien tik Saulės poveikis paaiškina visą XXI a. atšilimą ir nepalieka vietos jokiam antropogeniniam poveikiui.

„Ši JT klimato darbotvarkės nepatogi tiesa gali paaiškinti, kodėl 2021 m. IPCC šeštojoje vertinimo ataskaitoje nebuvo aptariamas nuo 2000 m. [NASA tyrimo „Debesys ir Žemės spinduliavimo energijos sistema“] pastebėtas Žemės albedo sumažėjimas ir jo poveikis pastarojo meto atšilimui.“

Atsakydama į klausimą „Ar Saulė sukelia visuotinį atšilimą?“ savo interneto svetainėje NASA teigia: „Ne. Saulė gali daryti įtaką Žemės klimatui, tačiau ji nėra atsakinga už pastaraisiais dešimtmečiais stebimą atšilimo tendenciją.

„Saulė yra gyvybės šaltinis; ji padeda išlaikyti planetą pakankamai šiltą, kad galėtume išgyventi. Žinome, kad subtilūs Žemės orbitos aplink Saulę pokyčiai lemia ledynmečių atėjimą ir išėjimą. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais stebimas atšilimas yra pernelyg spartus, kad būtų susijęs su Žemės orbitos pokyčiais, ir pernelyg didelis, kad jį lemtų Saulės aktyvumas.“

Iki publikavimo IPCC neatsakė į „The Epoch Times“ prašymą pakomentuoti Nikolovo išvadas.