infa.lt

Mokslininkai nustatė su amžiumi susijusių medžiagų apykaitos pokyčių netiesiškumą.

Stenfordo ir Singapūro universitetai paskelbė kelerių metų tyrimo rezultatus, kurie atskleidė, kad žmogaus organizmo senėjimas vyksta ne tiese (senstant pamažu ir nuolat), o bangomis.

Senėjimo šuoliai pasireiškia sulaukus 44 ir 60 metų. Mokslininkai mano, kad jų išvados padės ne tik gydytojams ir gerontologams, bet ir patiems žmonėms, kurie, atlikdami fizinius pratimus, tinkamai maitindamiesi ir vengdami žalingų įpročių, gali sumažinti medžiagų apykaitos sulėtėjimo ir molekulinių pokyčių pasekmes.

Senėjimo bangos

Rugpjūtį žurnale „Nature Aging“ paskelbti Stanfordo universiteto (Kalifornija, JAV) ir Singapūro universiteto mokslininkų bendro tyrimo rezultatai. Mokslininkai surinko 108 žmonių nuo 25 iki 75 metų duomenis. Visi tyrimo dalyviai gyvena Kalifornijos valstijoje, jų ir jų organizmo pokyčių stebėjimai buvo atliekami 1,5-7 metus.

Mokslininkai tyrė kraują, seiles, išmatas, liežuvio ir odos nuoplovas. Jie tyrė daugiau kaip 100 000 molekulių ir mikrobų dinamikos pokyčius, taip pat baltymų kiekio, lipidų profilio pokyčius ir kt.

Autoriai pažymi, kad „nors daugelyje tyrimų aprašomas linijinis senėjimo proceso pokyčių pobūdis, su amžiumi susijusių ligų ir mirtingumo rizika tam tikrais laikotarpiais didėja, t. y. yra nelinijinio pobūdžio“.

Duomenų analizė atskleidė aiškius dramatiškų pokyčių laikotarpius maždaug 44 ir 60 metų amžiaus. Išryškėjo aiškūs organizmo imuninių reakcijų, angliavandenių apykaitos, lipidų apykaitos ir alkoholio apykaitos pokyčiai.

Pirmuosius medžiagų apykaitos sulėtėjimo požymius tyrėjai užfiksavo jau esant 30 metų.

Nuo šio laikotarpio daugeliui tiriamųjų pastebėti organizmo antioksidacinių funkcijų, deguonies pernešimo ir asimiliacijos gebėjimo bei peroksidazių aktyvumo pokyčiai (antimikrobinė funkcija, detoksikacija ir kt.).

Šias išvadas patvirtina ir kiti tyrimai. 2019 m. kita mokslininkų grupė iš Stanfordo universiteto, remdamasi daugiau kaip 4000 .žmonių duomenimis, pastebėjo reikšmingus baltymų kiekio kraujyje pokyčius nuo 34, 60 ir 78 metų amžiaus.

„Mes pradedame senėti daug anksčiau, nei manome“, – laikraštis „The Wall Street Journal“ cituoja pagrindinį 2019 m. tyrimo autorių, neurologą Tony Wyss-Coray.

Kas pasikeičia sulaukus 44 ir 60 metų

Naujajame straipsnyje mokslininkai atkreipia dėmesį į dvi „galingas senėjimo bangas“. Pirmoji banga esant 44 metų amžiaus, pradeda perimenopauzės arba menopauzės procesą ne tik moterims, bet ir vyrams.

Būtent pirmosios bangos metu pastebimi alkoholio apykaitos (jį organizmas pradeda skaidyti lėčiau nei anksčiau) ir lipidų apykaitos, ypač lipoproteinų remodeliacijos, pokyčiai.

Tai ypač gali lemti aktyvesnį riebalinio audinio nusėdimą ir riebalinių plokštelių kaupimąsi kraujagyslėse.

Po antrosios „senėjimo“ bangos, esant maždaug 60 metų amžiaus, pastebėta reikšmingų angliavandenių apykaitos, inkstų funkcijos ir imuninės sistemos veiklos pokyčių.

Pastarieji, pasak tyrimo autorių, gali byloti apie tai, kodėl būtent po 60 metų žmonės yra imlesni infekcinėms ligoms.

Po antrosios bangos labai padidėja rizika susirgti lėtinėmis ligomis, ypač vėžiu ir širdies bei kraujagyslių ligomis. Tai jau patvirtina daugelis statistinių duomenų.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, tarp 65 metų ir vyresnių amerikiečių beveik 88% serga bent viena lėtine liga, o 64% turi dvi lėtines ligas.

Be to, pirmosios ir antrosios bangos metu mokslininkai užfiksavo aiškius žymenis, rodančius kofeino apykaitos pokyčius. Tai patvirtina jau atliktus lauko tyrimus, kad vyresniame amžiuje žmonės tampa jautresni kofeinui.

Kaip sumažinti riziką

Tyrimo metu nustatyta, kad tiek po pirmosios bangos 44 metų amžiaus, tiek po antrosios bangos 60 metų amžiaus, pastebimi akivaizdūs odos pokyčių žymenys (tarp jų – daugiau raukšlių, suglebusi oda ir t. t.) ir raumenų masės mažėjimas.

Autorių teigimu, informacija apie gresiančius ar jau įvykusius raumenų masės pokyčius turėtų padėti žmonėms skirti daugiau dėmesio fiziniams pratimams, kad sumažintų neigiamą poveikį.

Mokslininkai pažymi, kad žmonės gali skirti ypatingą dėmesį fiziniam aktyvumui, mitybai ar atsikratyti žalingų įpročių prieš prasidedant šioms bangoms, kas gali sumažinti jų poveikį organizmui.

Mokslininkai ypatingą dėmesį skiria tokiems gyvenimo būdo veiksniams, kaip nekontroliuojamas / savanoriškas vaistų vartojimas, miego kokybė ir mitybos kokybė bei režimas.

Jie gali padėti sumažinti sulėtėjusios medžiagų apykaitos žalą.

Tačiau mokslininkai pažymi, kad bendrosios senėjimo dinamikos tendencijos nepanaikina kiekvieno žmogaus organizmo unikalumo ir genetinio polinkio į tam tikras ligas.

Be to, duomenų imtis – kiek daugiau nei 100 žmonių, gyvenančių viename regione – yra gana maža.

Teigiama, kad norint gauti patikimesnius rezultatus, reikalingi platesni tyrimai.

Autoriai nori, kad jų išvadas patikrintų kitų šalių mokslininkai.