infa.lt

Priešingai nei statiški kompiuteriai, gyvi organizmai nuolat kinta ir sąveikauja su aplinka, todėl jie yra dinamiškos sistemos. Sąmonė yra neatsiejama nuo šios dinamikos, teigia daktaras Markas Vitmanas (Mark Wittmann). -https://www.psychologytoday.com/us/blog/sense-of-time/202408/a-question-of-time-why-ai-will-never-be-conscious

Smegenys niekada neišlieka tokios pačios kiekvieną akimirką, o tai yra esminis skirtumas nuo kompiuterių, kurie išlieka nekintantys. Dirbtinis intelektas negali turėti sąmonės, nes kompiuteryje techninė ir programinė įranga yra atskirtos, o gyvuose organizmuose struktūra ir funkcija yra glaudžiai susijusios ir nuolat kinta.

Daugelis mokslininkų ir filosofų diskutuoja, ar dirbtinis intelektas vieną dieną galėtų įgauti sąmonę bei savivoką. Kai kurie mano, kad jei mūsų smegenys – biologinė „mašina“, sudaryta iš daugybės tarpusavyje sujungtų neuronų – gali būti sąmoningos, tai ir kompiuteris, jei jis bus pakankamai sudėtingas, taip pat gali būti sąmoningas.

Tai reiškia, kad jei kompiuteris būtų protingesnis, jis galėtų suvokti, kad yra kompiuteris.

Tačiau klaidinga smegenis prilyginti kompiuteriui. Tai visiškai skirtingi subjektai. Kompiuteris veikia dėl elektros, kuri teka per jo lustus. Šios mikroschemos laikui bėgant nesikeičia.

Kompiuterį galima išjungti ir saugoti daugelį metų, o po to vėl įjungti, ir jis veiks kaip ir anksčiau. Mokslininkas Federikas Fajinas (Federico Fajin), 1960 m. sukūręs pirmuosius mikroprocesorius, aiškina, kad smegenys ir kompiuteris veikia visiškai skirtingais principais:

„Gyvas organizmas niekada nėra ta pati fizinė ir psichologinė būtybė kiekvieną akimirką. Kita vertus, kompiuterinė įranga išlieka ta pati fizinė būtybė nuo tos akimirkos, kai ji palieka gamyklą, iki tol, kol nustoja veikti.“

Remiantis šia logika, dirbtinis intelektas niekada negali turėti sąmonės. Kompiuteryje yra aiškus techninės ir programinės įrangos atskyrimas. Gyvame organizme tokio atskyrimo nėra.

Gyva ląstelė nuolat sąveikauja su aplinka, keičiasi su ja medžiaga ir energija. Smegenų neuronai bendrauja elektros impulsais ir cheminiais signalais. Dėl nuolatinių struktūrinių ir funkcinių pokyčių smegenyse neįmanoma nubrėžti aiškios ribos tarp jų „aparatinės“ ir „programinės“ dalies (t. y. struktūros ir funkcijos).

Sąmonės pagrindas – fundamentali gyvų sistemų dinamika. Kiekviena mūsų patirtis yra nenutrūkstamas įvykių srautas, glaudžiai susijęs su fiziologiniais procesais. Pavyzdžiui, troškulio jausmas ir po to sekantis palengvėjimas išgėrus nėra momentinis įvykis, o savo dinamika trunka nemažai laiko.

Sąmonė neatsiejama nuo laiko ir nuolatinės kaitos, būdingos gyviems organizmams. Kompiuteriai, kaip statiškos žmogaus sukurtos sistemos, nepajėgūs patirti tokio pobūdžio išgyvenimų.