infa.lt

Coca-Cola reklama | REUTERS

FT: dėl boikotų Azijoje mažėja vakarietiškų gėrimų ir produktų pardavimai

Musulmoniškose šalyse paskelbtas Vakarų prekių ženklų boikotas, rašo „Financial Times“ (FT) leidinys. Protestuotojai ragina atsisakyti Izraelio rėmimu įtariamų gamintojų prekių. Šie veiksmai kenkia tarptautinių korporacijų pardavimams ir pelnui.

Vakarų gėrimų ir maisto produktų gamintojų boikotas musulmoniškose šalyse smogia tarptautinių bendrovių ir franšizės operatorių pajamoms, dar labiau padidindamas pasaulinio vartotojų paklausos nuosmukio poveikį jų grynajam pelnui.

Nuo Egipto iki Indonezijos, nuo Saudo Arabijos iki Pakistano – visur vartotojai vengia pirkti tokių bendrovių kaip „Coca-Cola“, KFC, „Starbucks“, „Mondelez“ ir „Pizza Hut“ produktus, protestuodami prieš jų paramą Izraeliui, dėl pastarojo karo Gazos ruože.

„Tai precedento neturintis įvykis. Konflikto trukmė yra beprecedentė“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė „Americana Restaurants“, kuriai Artimuosiuose Rytuose ir Kazachstane priklauso „KFC“, „Krispy Kreme“ ir „Pizza Hut“ prekės ženklai, vadovas Amarpalas Sandhu.

Tai didžiausias pastaruoju metu socialinėje žiniasklaidoje paskelbtas boikotas, kurį paskatino vyriausybės ir judėjimai už boikotą, palaikymo atsisakymą ir sankcijas. Tai rodo, kaip socialinės kampanijos gali staiga įsiplieksti ir smogti įmonėms milžinėms.

Daugelis transnacionalinių korporacijų, skelbdamos apie antrojo ketvirčio pajamas, nesiryžo kalbėti šia tema ir miglotai užsiminė apie geopolitinę įtampą, ir tik kelios bandė tiesiogiai įvertinti jos poveikį.

Maisto produktų bendrovės „Mondelez“ vyriausiasis finansininkas Luca Zaramella teigė, kad boikotai kaip „vėjas į veidą“, dėl kurio bendrovės pardavimų augimas Artimuosiuose Rytuose antrąjį ketvirtį sumažėjo dviem procentais. Kosmetikos gamintoja „L’Oréal“ taip pat pranešė, kad dėl boikotų pirmąjį pusmetį pardavimai sumažėjo dviem procentais.

„Daugelis šių bendrovių ėmėsi visapusiškų priemonių, kad nuslopintų triukšmą dėl boikotų, – sakė „Bernstein“ analitikas Danilo Gargiulo. – „Paskutinis dalykas, kurį jos norėtų padaryti, tai atskleisti savo įtaką ir išprovokuoti tolesnius galimus veiksmus prieš jų prekių ženklus.“

Nors tarptautinėms bendrovėms pavyko sušvelninti smūgį pardavimams dėl geografinės ir rūšinės aprėpties, franšizės operatoriai šalyse, kuriose boikotas ypač stiprus, ne taip lengvai susidoroja su situacija.

Antradienį „Americana Restaurants“, priklausanti Dubajuje įsikūrusiam nepriklausomam verslininkui ir investuotojui iš Emyratų Mohamedui Alabbarui, pranešė, kad jos antrojo ketvirčio pajamos, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 40%, nors per pirmąjį pusmetį buvo atidarytas 81 restoranas.

„Poveikis priklauso nuo geografinės padėties, tačiau reikia pasakyti, kad boikotas vis dar yra apčiuopiamas“, – analitikams sakė Sandhu.

„KFC“ ir „Pizza Hut“ iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

Vakarų prekių ženklai, pasisakantys boikoto klausimu, stengėsi paneigti, kad remia kurią nors konflikto pusę. McDonald’s vadovas Chrisas Kempczinskis (Krisas Kempinskis), kuris pirmojo šių metų pusmečio ataskaitoje teigė, kad konfliktas ir toliau daro „neigiamą poveikį“ verslui, ir anksčiau pasmerkė dezinformaciją, nukreiptą prieš vietinius bendrovės atstovus.

Pakistano, kuriame gyvena antra pagal dydį po Indonezijos musulmonų bendruomenė, vyriausybė liepos mėnesį pažadėjo sudaryti komitetą, kuris nustatys boikotavimui bendrovių, „tiesiogiai ar netiesiogiai“ remiančių Izraelį ir jo kariuomenę, produktus.

Šis žingsnis žengtas po to, kai liepą tūkstančiai islamistų partijos aktyvistų savaitę blokavo kelią netoli sostinės Islamabado, reikalaudami, kad vyriausybė uždraustų visus su Izraelio rėmimu susijusius produktus.

Gėrimą Pakistane gaminanti „Coca-Cola İçecek“ pranešė, kad per pirmuosius tris 2024 m. mėnesius pardavimai šioje šalyje sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Dėl to kalti „makroekonominiai veiksniai“, neužsimenant apie karą Gazos ruože poveikį.

Gegužės mėnesį telefonu kalbėdamas su analitikais apie boikotą, bendrovės Turkijos filialo vadovas Karimas Yahi pripažino, kad „atsižvelgiant į mūsų geografinę padėtį… yra jautrių klausimų ir jaučiamas spaudimas dėl karo Artimuosiuose Rytuose“.

„Mes visiškai atsisakėme reklamos penkiems mėnesiams“, – sakė šaltinis, susipažinęs su JAV įsikūrusios „Coca-Cola“ sprendimais Pakistane. – Tai krizė, todėl nusprendėme neišsikišti“.

Kai kurios parduotuvės pakeitė „Coca-Cola“ produktus mažiau smerkiamomis vietinėmis alternatyvomis, tačiau tos, kurios ir toliau prekiauja „Coca-Cola“ produktais, susiduria su persekiojimu, pridūrė šaltinis.

Vienas iš 20 didžiausių „Coca-Cola“ investuotojų „İçecek“ sakė, kad jo bendrovė atidžiai stebi boikotą, nors jo poveikį sunku atskirti nuo gilios Pakistano ekonomikos krizės padarinių.

Jis pridūrė, kad bet koks poveikis „Coca-Cola İçecek“, greičiausiai bus trumpalaikis”.

Bendrovės „Coca-Cola İçecek“, „Coca-Cola Company“ ir „PepsiCo“ dukterinė įmonė Pakistane neatsakė į prašymą pateikti komentarus.

Gegužę „Starbucks“ vietos atstovė Malaizijoje „Berjaya Food“ pranešė, kad antrąjį ketvirtį pardavimai nuosekliai mažėjo dėl boikotų. Per laikotarpį, pasibaigusį kovo 31 d., pajamos sumažėjo 6,7 mln. dolerių, arba 48 proc.

Indonezijoje veikianti „Starbucks“ tvirtino, kad ji niekaip nesusijusi su karu Artimuosiuose Rytuose. Sostinėje Džakartoje daugelyje „Starbucks“ padalinių ant durų ir stalų iškabinti užrašai, kuriuose paaiškinama bendrovės pozicija dėl konflikto.

Išsižada paramos Izraeliui

„Starbucks“ nėra susijusi su politine darbotvarke. Mes nenukreipiame pajamų jokiai vyriausybei ar karinėms operacijoms finansuoti. Nei „Starbucks“, nei Hovardas Šulcas (Howard Schultz) niekaip neremia Izraelio“, – rašoma plakatuose, kuriuose turimas omenyje buvęs Sietle įsikūrusios bendrovės generalinis direktorius ir žinomiausias vadovas.

Kai kur antivakarietiškų nuotaikų banga peraugo į smurtą. Vietos žiniasklaida pranešė, kad šią savaitę po „Hamas“ politinio lyderio Ismailo Haniyeh nužudymo minia nusiaubė „Starbucks“ parduotuvę pietryčių Turkijoje.

Egipte „PepsiCo“, gegužės mėnesį pradėjusi reklamos kampaniją su šūkiu „Keep Thirsty“ (liet. „Pasilik ištroškęs”) didžiulėse reklaminėse lentose, susidūrė su priešiška reakcija.

Boikotuotojai tai palaikė pasityčiojimu. Socialinėje žiniasklaidoje kritikos bangą sukėlė „Pepsi“ televizijos reklama, kurioje pasirodė tokios žvaigždės kaip dainininkas Amras Diabas ir „Liverpool“ egiptiečių futbolininkas Mo Salahas.

„PepsiCo“ iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

„Manau, kad daugelis tarptautinių gamintojų nusileido ir sumažino reklamą, kad neišprovokuotų atsakomųjų kampanijų“, – laikraščiui „Financial Times“ sakė Amerikos prekybos rūmų pramonės ir prekybos komisijos Egipte vienas iš pirmininkų Alaa Hašimas.

Hazemas Tamimi, prekybos centro savininkas prabangiame Kairo Zamaleko rajone, sakė, kad „Coca-Cola“, „Pepsi“, „Ariel“, „Persil“, „Cadbury“ ir „Nestlé“ produktų pardavimai sumažėjo perpus.

Net pasiturintys rajono gyventojai „skambina ir prašo mineralinio vandens, bet jie nori egiptietiškų prekės ženklų, o ne „Nestlé“ ar „Dasani“ (priklausančių „Coca-Cola“), – pridūrė jis.

Boikotai prasidėjo, kai Vakarų prekių ženklai jau pradėjo jausti spaudimą savo tėvynėje. Gamintojai susiduria su didele konkurencija ir dėl to praranda pajamas.

„Per pastaruosius 10 metų stebėjome laipsnišką perėjimą prie didesnio postūmio į protekcionizmą, tradicijas, nacionalinių gamintojų ir vietinius prekės ženklus“, – sako Bernstein’s Gargiulo. – Požiūris į tai, kad vakarietiški prekių ženklai yra aukščiausios kokybės, o vietinės prekės yra pigesnės ir prastesnės kokybės, liko praeityje.“