infa.lt

REUTERS

Pirmadienį Baltųjų rūmų šeimininkas, Joe Bidenas, pasisakė už JAV Aukščiausiojo Teismo (AT) reformą, siūlydamas apriboti teisėjų kadenciją iki 18 metų ir įvesti naują, griežtesnį jų etikos kodeksą.

Jis taip pat pareiškė, kad reikėtų priimti konstitucijos pataisą, kuria būtų apribotas prezidento imunitetas, taip nukreipiant ją prieš Donaldą Trampą, kurio pusėn de facto stojo Aukščiausiasis Teismas pastaruoju metu.

Aukščiausiojo teismo reforma buvo pagrindinis Džo Baideno pažadas per paskutinius šešis jo kadencijos mėnesius. Tačiau ekspertai abejoja, ar iš tikrųjų bus prieita prie reformos.

Tai veikiau rinkiminis manevras, kuriuo siekiama paremti viceprezidentę Kamalą Harris, kuri, kaip tikimasi, artimiausiomis dienomis oficialiai taps Demokratų partijos kandidate į prezidentus.

Liepos 29 d. JAV prezidentas Joe Bidenas pasisakė prieš „ekstremistinius“ JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimus ir paragino jį reformuoti. Jis pabrėžė, kad Amerikos aukščiausiojo teismo principų reforma buvo vienas iš svarbiausių pažadų, kuriuos jis davė praėjusią savaitę, kai paskelbė apie savo sprendimą nekandidatuoti dar vienai kadencijai.

Džo Baideno kalba pirmadienį buvo skirta 60-osioms prezidento Lyndono Johnsono 1964 m. pasirašyto Pilietinių teisių akto metinėms. Šia proga į J. Bideno kalbą buvo pakviesta buvusio prezidento dukra Linda, taip pat demokratų įstatymų leidėjai.

„Aš labai gerbiu mūsų institucijas ir Konstitucijoje įtvirtintą valdžių atskyrimą, – sakė Baltųjų rūmų vadovas, – tačiau tai, kas vyksta dabar, neatitinka šios doktrinos. Ekstremizmas pakerta visuomenės pasitikėjimą teismo sprendimais.

Prezidentas ypač kritikavo pastarojo meto kontroversiškus Aukščiausiojo Teismo sprendimus, tarp kurių labiausiai aptarta 2013 m. byla Shelby prieš Holderį, kuri, pasak J. Bideno, pažeidė etninių mažumų balsavimo teises.

Joe Bidenas taip pat priminė 2022 m. sprendimą byloje Roe prieš Wade, kuriuo teisė į abortus buvo perduota valstijų jurisdikcijai, ir sprendimą dėl prezidento imuniteto, kuris laikinai apsaugojo buvusį Baltųjų rūmų vadovą Donaldą Trampą (Donald Trump) nuo baudžiamojo persekiojimo.

Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad žemesnės instancijos teismai turės nustatyti, kada D. Trampas veikė kaip pareigūnas, o kada ne, taip nustatydami jam ribotą prezidento imunitetą.

Kodėl Joe Bidenui nepavyko įkvėpti tautos savo kreipimusi

Šis teismo sprendimas sukėlė visuomenės nuogąstavimus dėl nepagrįstai padidėjusių prezidento galių, taip pat atėmė iš demokratų svarbų kozirį prezidento rinkimų varžybose, o tai labai papiktino Džo Bideną, kuris tuo metu dar buvo respublikonų varžovas kaip kandidatas.

Nepaisant atsisakymo kandidatuoti dar vienai kadencijai, 46-asis prezidentas nusprendė tęsti kovą siūlydamas reformuoti Aukščiausiąjį Teismą. Viceprezidentė Kamala Harris, kuri artimiausiomis dienomis greičiausiai taps oficialia demokratų kandidate į prezidento postą, jau pasisakė už šį planą.

Džo Baideno pastabos neapsiribojo viena kalba. Jis taip pat parašė straipsnį laikraščiui „Washington Post“, kuriame išsamiai aprašė „tris ryžtingas reformas, padėsiančias atkurti pasitikėjimą teismu ir atskaitomybę bei mūsų demokratiją“.

Pirmuoju punktu jis atakavo D. Trampą, pasiūlęs konstitucijos pataisą, kuri susiveda į formulę „niekas nėra aukščiau įstatymo“. „Joje būtų aiškiai pasakyta, kad nėra imuniteto už nusikaltimus, kuriuos buvęs prezidentas padarė eidamas savo pareigas. Pritariu mūsų tėvų įkūrėjų įsitikinimui, kad prezidento galios yra ribotos, o ne absoliučios. Esame įstatymų, o ne karalių ar diktatorių tauta“, – sakė J. Bidenas.

Po to Ovaliojo kabineto šeimininkas perėjo prie antrojo klausimo – Aukščiausiojo Teismo reformos. Nors JAV jau beveik 75 metus galioja prezidentų kadencijų apribojimai, Jungtinės Valstijos išlieka vienintele didžiąja konstitucine demokratine valstybe, kuri teisėjams Aukščiausiajame Teisme suteikia vietas iki gyvos galvos, priminė Džo Baidenas.

Jis teigė, kad terminų apribojimai Aukščiausiojo Teismo teisėjams padarytų paskyrimus „labiau nuspėjamus“ ir „sumažintų tikimybę, kad kuris nors atskiras prezidentavimas radikaliai pakeis teismo sudėtį ateities kartoms“.

Taigi J. Bidenas pasiūlė sistemą, „pagal kurią prezidentas kas dvejus metus paskirtų po vieną teisėją, kuris Aukščiausiajame Teisme dirbtų 18 metų“.

Trečiasis punktas – Aukščiausiojo Teismo narių etikos kodekso sugriežtinimas. „Teisėjai turėtų būti įpareigoti atskleisti (informaciją apie gautas brangias dovanas), susilaikyti nuo viešos politinės veiklos ir nusišalinti nuo bylų, kuriose jie ar jų sutuoktiniai turi finansinių ar kitokių interesų konfliktų“, – sakė prezidentas.

Trečiasis punktas buvo akivaizdi nuoroda į skandalą, susijusį su konservatyvių pažiūrų teisėju Clarence’u Thomasu, kuris, kaip praneša žiniasklaida, priėmė dosnias dovanas iš milijardieriaus ir stambaus respublikonų rėmėjo Harlano Crowe.

„Visoms trims šioms reformoms pritaria dauguma amerikiečių, taip pat konservatyvūs ir liberalūs konstitucinės teisės mokslininkai“, – užbaigė Džo Baidenas.

Dauguma ekspertų sutinka, kad mažai tikėtina, jog Džo Bidenas per kelis likusius prezidento kadencijos mėnesius sugebės įgyvendinti tokią „ryžtingą“ reformą.

Tokiam pakeitimui reikėtų bent jau abiejų Kongreso rūmų daugumos paramos. Tačiau pirmadienį Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Maikas Džonsonas (Mike Johnson) jau pavadino J. Bideno planą „negyvu“.

Ir, nors Baltųjų rūmų vadovas į tai atsakė, kad būtent pirmininko „mąstymas yra negyvas“, kiti konservatoriai taip pat užsipuolė prezidentą. Taip Donaldo Trampo (Donald Trump) štabas apkaltino demokratų administraciją bandymu „pakenkti Aukščiausiojo Teismo teisėtumui“.

Panašius pareiškimus padarė ir autoritetingi respublikonų senatoriai. Televizijos kanalas „FoxNews“ apkaltino Džo Bideną veidmainyste, šmaikščiai primindamas, kad kadaise, būdamas senatoriumi, pats demokratas bandymus reformuoti Aukščiausiąjį Teismą pavadino „idiotiška idėja“, su kuo visiškai sutinka skilties autoriai (vienas jų – buvęs JAV generalinis prokuroras Viljamas Baras (William Barr).

Vis dėlto, portalo „Axios“ duomenimis, J. Bidenas tikriausiai neplanavo nieko daryti su savo teismų reforma bent jau iki naujų Kongreso rinkimų. Reformos pasiūlymas atrodo kaip priešrinkiminis manevras. Dar vienas to įrodymas yra tai, kad prezidentas, prieš pirmadienį paskelbdamas savo pasiūlymą, net nepasitarė su demokratų įstatymų leidėjais.

„Jo požiūris tikriausiai rodo, kad reformų sąrašas yra labiau rinkiminė žinia nei teisėkūros imperatyvas“, – tikina leidinys.

Tad galime daryti išvadą, kad reformų pažadas bus vienas iš argumentų, dėl kurių Amerikos rinkėjai rinksis 46-ojo prezidento protežė Kamalą Harris.

Naujausių apklausų duomenimis, demokratė sumažino atotrūkį nuo Donaldo Trampo, nuo 3 procentų (kandidatuojant Joe Bidenui) iki 1,5 procento. Tačiau nemažai ekspertų mano, kad „medaus mėnesio laikotarpis“, kai rinkėjai telkėsi aplink K. Harris, gali greitai baigtis. Taigi amerikiečiams reikės pasiūlyti ką nors realistiško, kad parama nesumažėtų.

Tuo tarpu Aukščiausiojo Teismo, kurio veikimui nepritaria šeši iš dešimties amerikiečių, reforma galėtų būti geras argumentas. Kitas klausimas, ar to pakaks pergalei. „Gallup“ apklausos duomenimis, trečdaliui amerikiečių pirmiausia rūpi ekonomika, ir tik 5% mano, kad teismų sistema yra aktualiausia problema.

Tuo tarpu tik 29% mano, kad K. Harris yra kompetentingesnė kandidatė spręsti ekonomikos klausimus. Donaldas Trampas lenkia savo varžovę ir kitais svarbiais klausimais, tokiais kaip imigracija, kova su nusikalstamumu ir tarptautinė politika.