infa.lt

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kijeve, vasario 20 d. | © AP Photo / Ukrainian Presidential Press Office via AP

NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone metu buvo priimtas dokumentas, pavadintas „Ukrainos sutartimi“. Jį pasirašę vadovai įsipareigojo įgyvendinti iniciatyvų paketą.

Dokumentą pasirašė 24 šalių, įskaitant Ukrainą, prezidentai ir ministrai pirmininkai, taip pat Europos Sąjungos vadovai. Be kita ko, šalys pažadėjo aukšto lygio susitikimus „būsimo Rusijos puolimo“ atveju ir aptarti paramą Ukrainai.

Dokumentą pasirašė JAV, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Islandija, Ispanija, Italija, Japonija, Kanada, Jungtinė Karalystė, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vokietija, Ukraina, taip pat Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos vadovai.

NATO sudaro 32 šalys. Japonija yra vienintelė šalis signatarų sąraše, kuri nėra aljanso narė. Dokumento tarp NATO valstybių nepasirašė Albanija, Bulgarija, Graikija, Kroatija, Šiaurės Makedonija, Rumunija, Slovakija, Turkija, Vengrija ir Juodkalnija. Pačiame tekste yra jį pasirašiusių šalių skaičiaus neatitikimų: pirmoje pastraipoje nurodyta 21 šalis, išskyrus Ukrainą, antroje pastraipoje – 20 šalių, o teksto pabaigoje – 23 šalys, išskyrus Ukrainą.

„Šiandien skelbiame apie Ukrainos sutarties sudarymą, siekdami koordinuoti ir paspartinti mūsų kolektyvines pastangas, kad būtų patenkinti visapusiški Ukrainos saugumo poreikiai, kaip nurodyta bendroje deklaracijoje (NATO aukščiausiojo lygio susitikimo) ir saugumo susitarimuose bei priemonėse, kurias kiekviena iš pasirašiusiųjų šalių yra sudariusi su Ukraina“, – rašoma Europos Komisijos interneto svetainėje paskelbtame dokumente.

Pasirašiusiosios šalys pareiškė, kad rems Ukrainą, „kol ji nugalės Rusijos agresiją“. Šalys išreiškė savo įsipareigojimą siekti laisvos, nepriklausomos, demokratinės ir suverenios, galinčios apsiginti Ukrainos.

Jos taip pat atkreipė dėmesį į Ukrainos įsipareigojimą vykdyti reformas, susijusias su demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir žiniasklaidos laisvės stiprinimu, kurios yra būtinos euroatlantiniams siekiams.