infa.lt

youtube nuotr.

Gyvulių vidurių išmetamos dujos kainuoja.

Danijos ūkininkai netrukus turės mokėti papildomus mokesčius už savo gyvulių bezdalus ir taps pirmąja šalimi, įgyvendinusia tokią priemonę, kuria siekiama kovoti su visuotinį atšilimą skatinančiu metano išmetimu, praneša „New York Post“ leidinys.

Nuo 2030 m. šis mokestis Danijoje bus taikomas ūkininkams auginantiems karves, avis ir kiaules.

„Žengsime didelį žingsnį link to, kad 2045 m. taptume neutralūs klimato atžvilgiu“, – sakė mokesčių ministras Jeppe Bruusas ir pridūrė, kad Danija „bus pirmoji šalis pasaulyje, įvedusi tikrą CO2 mokestį žemės ūkiui“.

Pagal naująjį įstatymą Danijos ūkininkai bus apmokestinami 300 kronų (arba 43 doleriais) už toną anglies dioksido, kurį išmeta jų gyvuliai.

Ši kaina 2035 m. padidės iki 750 kronų (108 dolerių), tačiau dėl 60% pajamų mokesčio atskaitymo faktinė kaina už toną prasidės nuo 120 kronų ir iki 2035 m. padidės iki 300 kronų.

Mokesčio tikslas, pasak politikų – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą Danijoje, kuri yra didelė pieno ir kiaulienos eksportuotoja.

Šioje Skandinavijos šalyje laikoma maždaug 1 480 000 karvių, iš kurių kiekviena per metus pagamina 6 metrines tonas CO2 ekvivalento.

Didžioji dalis dujų susidaro dėl to, kad gyvuliai virškina maistą, o paskui išskiria jas atrajodami, bezdėdami ir mėšlu. Daugiausia metano iš gyvulių išskiria karvės.

Pagal naująjį įstatymą Danija tikisi iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 70%, palyginti su 1990 m. lygiu. Mokestį dar turi patvirtinti parlamentas, tačiau tikimasi, kad jis bus priimtas.

Naujoji Zelandija priėmė panašų įstatymą, kuris turėjo būti įgyvendintas 2025 m., tačiau trečiadienį jis buvo atšauktas po intensyvios ūkininkų kritikos.

infa.lt: kokiu būdu galima mokesčiais sumažinti šiltnamio dujų kiekį, kurį išskiria gyvuliai? – Tik naikinant tų dujų šaltinį – žemės ūkį. Atitinkamai, natūralūs maisto produktai – mėsa, lašiniai, pieno produktai – stipriai brangs, mažėjant jų pasiūlai (ne kiekvienas ūkininkas atlaikys augančius mokesčius), tačiau daugės bioreaktoriuose užaugintos „mėsos“ ir vabzdžių fermose iššertos baltyminės produkcijos pasiūla, kuri kaip „neutrali klimatui“, nebus apmokestinama, taip skatinant jos gamybą.

Žmonija ruošiama „pigesniam ir tvaresniam perėjimui prie ekologiško pašaro“, kurį maistu vadinti jau neapsiverčia liežuvis. Tačiau tie pasiruošimai gali nutrūkti labai staiga – tiesiog pasikeitus šalių valdančiųjų sudėčiai. Ką ir matome vykstant Europoje bei JAV.