infa.lt

Lietuvos apeliacinis teismas grąžino apygardos teismui iš naujo nagrinėti civilinę bylą dėl civilinio turto konfiskavimo[1].

Generalinė prokuratūra, vadovaudamasi Civilinio turto konfiskavimo įstatymu, prašė konfiskuoti asmens turtą – daugiau nei 0,5 mln. Eur ir asmens lėšomis įsigytus, bet artimųjų (vyro, motinos ir nepilnamečių vaikų) vardu įregistruotus tris gyvenamuosius namus ir butą.

Apygardos teismas tenkino Generalinės prokuratūros ieškinį ir visą minėtą turtą, kaip įgytą galimai neteisėtomis lėšomis, konfiskavo. Nustatyta, kad dėl asmens buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtarus, jog asmuo padėjo kitiems asmenims apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą.

Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant asmens veiksmuose nusikaltimo sudėties požymių, tačiau jo metu kilus abejonių dėl asmens turimo ar turėto, bet perleisto turto įsigijimo iš teisėtų pajamų, buvo atliktas turto tyrimas (nuo 2011 m. iki 2020 m.), leidęs įtarti, kad per šį laikotarpį asmens patirtos išlaidos galbūt yra daugiau nei 700 tūkst. Eur didesnės nei gautos pajamos.

Bylą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad norint pritaikyti civilinį turto konfiskavimą nepakanka tik nustatyti, jog Civilinio turto konfiskavimo įstatyme įtvirtintus kriterijus formaliai atitinkantis asmens turtas ar iš jo gauta turtinė nauda yra neaiškios kilmės.

Civilinėje byloje dėl civilinio turto konfiskavimo nagrinėjimo dalyku turi būti prašomo konfiskuoti turto ar turtinės naudos ryšys su galimai neteisėtais asmens, kurio turtą prašoma konfiskuoti, ar susijusių asmenų veiksmais.

Priešingu atveju, civilinio turto konfiskavimo instituto taikymas nebūtų suderinamas su Civilinio turto konfiskavimo įstatyme siekiamais organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevenciniais tikslais ir neatitiktų nuosavybės teisės ribojimo būtinybės.

„Kad nuosavybės teisių ribojimas būtų laikomas proporcingu, atitiktų Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką ir minėtus įstatymo tikslus, byloje turi būti nagrinėjamas prašomo konfiskuoti turto ar turtinės naudos ryšys su neteisėtais veiksmais, kuriuos galėjo atlikti ar su kuriais yra susijęs asmuo, kurio turtą prašoma konfiskuoti, nustatoma, ar toks asmuo turi artimus ryšius su kitais galimai neteisėtus veiksmus atlikusiais asmenimis“, – pažymėjo Apeliacinis teismas

Teismas taip pat nurodė, kad Civilinio turto konfiskavimo bylose turėtų būti taikomas toks įrodinėjimo standartas, pagal kurį teisėjas, įvertinęs įrodymų visumą, turi susiformuoti vidinį įsitikimą, kad egzistuoja bylos duomenų visuma pagrįsta tikimybė, jog konfiskuotinas turtas yra susijęs su galimai neteisėtais veiksmais.

Tokiose bylose būtent ieškovas (institucija, inicijuojanti civilinio turto konfiskavimo bylą) turi įrodyti, jog prašomas konfiskuoti turtas atitinka įstatyme nustatytas sąlygas ir įstatyme yra numatyti konfiskavimo pagrindai, taip pat kad prašomas konfiskuoti turtas yra susijęs su neteisėtais veiksmais.

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo prašomo konfiskuoti turto kilmės ir jo ryšio su neteisėtais veiksmais, neatsižvelgęs į įstatymo taikymo tikslus ir neįvertinęs pritaikytos poveikio priemonės proporcingumo šiems tikslams pasiekti, formaliai pritaikė įstatymo nuostatas, todėl buvo neatskleista bylos esmė ir tai yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑296‑790/2024 įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per vieną mėnesį nuo priėmimo gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.