infa.lt

fotoL dpa

Putinas nusitaikė į pažeidžiamiausią JAV ekonomikos dalį – dolerių perteklių pasaulyje, rašo TEC. BRICS šalys siekia sukurti alternatyvą JAV valiutai. Šio žingsnio pasekmės JAV ekonomikai gali būti katastrofiškos.

Savo legendinėje knygoje „Karo menas” Sun Tzu aiškina: „Savo rankose laikome galimybę užkirsti kelią pralaimėjimui. Pats priešas suteikia mums pergalės galimybę.”

Kai birželio pradžioje Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume Vladimiras Putinas paskelbė ekonominį karą Amerikai, jis nusitaikė į labiausiai pažeidžiamą JAV ekonomikos dalį – perteklinę dolerių pasiūlą visame pasaulyje.

Tai didele dalimi yra kelių visiškai neapgalvotos Federalinės rezervų sistemos pinigų ekspansijos bangų pasekmė. O ši plėtra savo ruožtu yra nepasotinamo Kapitolijaus troškimo dar daugiau išlaidauti rezultatas.

Dabar Putinas leido mums suprasti, kad jis ketina pasinaudoti šiuo pažeidžiamumu ir suduoti rimtą smūgį JAV ekonomikai. Ar kas nors Vašingtone į tai kreipia dėmesį?

27-asis tarptautinis ekonomikos forumas Sankt Peterburge užbaigė pradinį naujo pasaulinio ekonominės galios bloko etapą. Mes jį žinome kaip BRICS, tačiau artimiausiu metu jis tikriausiai pakeis pavadinimą, nes dešimtys šalių jau rikiuojasi į eilę norinčių prie jo prisijungti.

Plenarinė sesija, kuria prasidėjo Sankt Peterburgo forumas, prasidėjo prezentacija, kurioje Vakarai, įskaitant Ameriką ir Europą, buvo pristatyti kaip praeities imperialistiniai banditai. Kolonializmą pakeitė priklausomybė nuo dolerio: pasak pranešimo, tai tik teritorinio kolonializmo tąsa.

Prezentacijoje buvo kalbama apie Rusiją, kuri, savo ruožtu, buvo vaizduojama kaip nepalaužiama atrama, per pastaruosius tūkstantį metų saugojusi nuo Vakarų kolonizacijos. Rusija taip pat buvo pristatoma kaip teisingumo ir tarpusavio bendradarbiavimo šaltinis.

Net nesigilinant į šalių, kurios šimtmečius gyveno Rusijos „teisingumo” sąlygomis, istoriją, nekyla abejonių, kad šis pasakojimas yra riebus propagandos kūrinys. Tačiau žinia aiški: pasauliui laikas atsisakyti dolerio ir kitų Vakarų valiutų ir įstoti į naują tarptautinį klubą.

Šis klubas sparčiai plečiasi ne tik BRICS sąskaita, kuris jau nebėra vien tik besivystančių šalių bendradarbiavimo struktūra. Ši organizacija pamažu virsta pažangia institucija, kuri galiausiai pasiūlys pasauliui naują pasaulinę prekybos valiutą, metančią iššūkį doleriui.

Šis tikslas nėra paslaptis, ir dabar jis artėja prie įgyvendinimo. Sankt Peterburgo ekonomikos forumo atidarymo kalboje Vladimiras Putinas aiškiai paminėjo BRICS prekybos valiutą, nors ir tiesiogiai neminėjo šio bloko.

V. Putinas aiškino, kad Rusijai reikia sukurti „mokėjimų transporto infrastruktūrą”, kad eksportuotojai ir importuotojai galėtų finansuoti prekybos sandorius apeidami dolerį. Apie motyvaciją jis pasisakė gana atvirai:

„Ne paslaptis, kad Vakarų mokėjimo sistemų patikimumas ir pasitikėjimas jomis buvo visiškai pakirstas, ir tai padarė pačios Vakarų šalys. Šiuo atžvilgiu norėčiau pažymėti, kad pernai atsiskaitymų už Rusijos eksportą vadinamosiomis toksiškomis nedraugiškų valstybių valiutomis dalis sumažėjo perpus.”

Rusijos prezidentas pažymėjo, kad šiuo metu kuriama alternatyva doleriui BRICS pagrindu. Kai ji pradės veikti, tai bus visiškai nepriklausoma mokėjimo sistema, „kuriai nebus daromas politinis spaudimas, piktnaudžiavimas ir išorinis sankcijinis kišimasis”.

Būtų kvaila tikėtis, kad prie naujos prekybos valiutos nebus prieita. Pagrindinės BRICS šalys – Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika – jau kurį laiką kuria alternatyvą doleriui.

Derantis dėl naujų dvišalių prekybos susitarimų be dolerio ir Saudo Arabijai nuosekliai atsisakant naftos eksporto petrodolerio, vyksta suderintas ir daugiašalis judėjimas, kuriuo siekiama pašalinti dolerį iš pasaulinės prekybos.

Suprantama, šis judėjimas niekada nesunaikins dolerio kaip prekybos valiutos, tačiau jis tikrai gali sukurti įspūdingą lygiagrečią sistemą, apimančią didelę pasaulio prekybos dalį. Kaip pažymėjo V. Putinas, po naujų narių antplūdžio BRICS dabar apima 36% pasaulio BVP.

Tai reiškia, kad visa prekyba tarp bloko šalių bus dengiama naująja prekybos valiuta. Kadangi daugelis šių šalių yra labiau priklausomos nuo užsienio prekybos nei, pavyzdžiui, JAV, galima daryti prielaidą, kad netolimoje ateityje BRICS prekybos valiuta sudarys iki 40% pasaulio prekybos.

Tai jokiu būdu nereiškia, kad naują prekybos valiutą įdiegti bus lengva. Eksportuotojams ir importuotojams reikia savo šalies centrinio banko paramos, kad jie galėtų patikimai veikti.

Jei jiems mokama užsienio valiuta, jiems reikia galimybės užtikrinti valiutos kursą prieš kiekvieną sandorį, kad prekybos sandoris būtų finansiškai nuspėjamas. Importuotojams, kurie turi mokėti užsienio prekybos partneriams savo valiuta, taip pat reikia nuspėjamo valiutos kurso.

Centrinis bankas gali užtikrinti valiutos kurso nuspėjamumą tik tuo atveju, jei jo turimos dalyvaujančių valiutų atsargos yra pakankamai patikimos, kad užtikrintų likvidumą užsienio valiutų rinkoje.

Todėl centriniai bankai laiko tų užsienio valiutų, kurios dažniausiai naudojamos užsienio prekyboje, atsargas. Kai pasauliniai prekybininkai atsisako tam tikros valiutos, centrinis bankas neturi pagrindo laikyti tos valiutos tais pačiais kiekiais.

Būtent čia kyla pagrindinė grėsmė doleriui. Kai BRICS sistemos centriniai bankai parduoda dolerius, kad įsigytų kitą valiutą, jie užtvindo pasaulinę rinką doleriais – tai turi dvi toli siekiančias pasekmes. Pirma, doleris nuvertės, o tai susilpnins JAV valiutos perkamąją galią pasaulinėje rinkoje.

Jei Amerika iki to laiko neatgaus energetinės nepriklausomybės, degalų kainos kils, ir, greičiausiai, labai smarkiai. Taip pat brangs kitų būtiniausių prekių, įskaitant maistą, drabužius ir statybines medžiagas, importas.

Antroji BRICS šalių dolerio išpardavimo pasekmė Amerikai būtų ta, kad dolerių pasiūla pasaulinėje užsienio valiutų rinkoje sukeltų didelį pinigų pasiūlos šoką JAV ekonomikai.

Priklausomai nuo to, kokio dydžio tuo metu būtų BRICS bendruomenė, pasekmės galėtų būti įvairios – nuo valdomų iki katastrofiškų. Jei dabartinių BRICS narių centriniai bankai parduotų visus savo dolerius, pinigų pasiūla JAV padidėtų apie 8 proc.

JAV ekonomikai tai toli gražu ne smulkmena, bet tai yra įveikiama. Tačiau bet koks padidėjimas virš šio lygio labai greitai sukeltų infliacinį impulsą, t. y. greitą, nors paprastai laikiną, infliacijos lygio padidėjimą.

Priklausomai nuo to, koks stiprus bus šis impulsas, jis sukels nuo vidutinio iki katastrofiško lygio infliacinį šoką ekonomikai. O artėjant prie blogiausio scenarijaus, infliacijos lygis, su kuriuo susidursime, bus šiek tiek didesnis už pastaruoju metu buvusį 9 proc.

Kai infliacija pasieks dviženklį skaičių, palūkanų normos taip pat šoktels (ir greičiausiai taip pat stulbinamai sparčiai), o tai savo ruožtu bus šokas visai JAV ekonomikai.

Tačiau didžiausia grėsmė dolerio stabilumui ir pasaulinei vertei kils, kai BRICS šalys nuspręs atsisakyti dolerio savo finansų sistemose. Birželio 13 d. Rusija žengė nedidelį, bet simbolinį žingsnį šia linkme, kai Maskvos vertybinių popierių birža nutraukė visą prekybą doleriais.

Už to netiesiogiai stovi JAV vyriausybė, perkelianti sankcijas Rusijai į naują lygmenį, nukreiptą prieš finansinę Maskvos „karo ekonomikos” pusę.

Finansinės operacijos yra plataus masto, greitos ir kupinos destabilizuojančių pasekmių. Didelio masto BRICS šalių finansų sistemų dedolerizacija (vėlgi per centrinius bankus) į pasaulio rinką išplaunant dolerius tokiais kiekiais, kad pasekmes JAV ekonomikai net sunku nuspėti.

Nuosekliai ir kryptingai įgyvendindamos dedolerizacijos planą, Rusija ir BRICS šalys padarys didelę ekonominę žalą Amerikai. Todėl V. Putino kalba Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume pagrįstai gali būti laikoma karo Amerikos ekonomikai paskelbimu.

Straipsnio autorius:  Svenas Larsonas – filosofijos daktaras, „The European Conservative” ekonomikos apžvalgininkas. Jis yra dirbęs ekonomistu analitiniuose centruose ir patarėju politiniuose štabuose. Yra daugelio mokslinių straipsnių ir knygų autorius. Jo darbuose daugiausia dėmesio skiriama gerovės valstybei, jos ekonominio sąstingio priežastims ir reformoms, reikalingoms siekiant sumažinti neigiamą vadinamosios „didelės valdžios” poveikį.