infa.lt

„Gallup” pristatė metinę ataskaitą apie darbo rinkos tendencijas.

Darbuotojų įsitraukimo ir pasitenkinimo gyvenimu lygis visame pasaulyje nesikeičia arba net mažėja. Tokias išvadas padarė „Gallup” analitikai. Jų nuomone, darbuotojų psichologinei būklei svarbiau gerinti darbo sąlygas, pagarbą darbo teisėms ir kokybišką valdymą, o ne plačiai taikyti psichikos sveikatos stiprinimo programas.

Jaunimo nepasitenkinimas ir „tylus išėjimas”

Tyrimų bendrovė „Gallup” paskelbė metinę ataskaitą „Pasaulinės darbo vietos būklė” (State of the Global Workplace) apie tendencijas ir nuotaikas pasaulinėje darbo rinkoje. -https://www.gallup.com/workplace/349484/state-of-the-global-workplace.aspx

Ataskaitoje teigiama, kad 2023 m. darbuotojų įsitraukimas stagnuos, o darbuotojų pasitenkinimas gyvenimu ir gerovės jausmas netgi sumažės. Ataskaitoje apskaičiuota, kad mažas darbuotojų įsitraukimas pasaulio ekonomikai kasmet kainuoja apie 8,9 trilijono JAV dolerių, arba 9% pasaulio BVP.

Tokias ataskaitas „Gallup” skelbia nuo 2009 m. Rengiant dabartinę ataskaitą buvo apklausta daugiau kaip 128 000 žmonių visame pasaulyje.

Pastaruoju metu daug kalbama apie vadinamąjį „tylųjį išėjimą iš darbo” – situaciją, kai darbuotojai deda tik minimalias pastangas, nėra psichologiškai prisirišę prie savo darbo ir yra lengvai pasirengę palikti darbą.

Ataskaitoje išskiriamos trys kategorijos: įsitraukę darbuotojai, neįsitraukę darbuotojai (kuriems taikoma „tylaus išėjimo” sąvoka) ir aktyviai neįsitraukę darbuotojai. Pirmosios kategorijos dalis išliko tokia pati – 23 proc. Aktyviai neįsitraukusių darbuotojų dalis sumažėjo 3 procentiniais punktais iki 15%. Tais pačiais 3% padidėjo tiesiog neįsitraukusių darbuotojų dalis – 62 proc.

Didžiausias įsitraukimo lygis yra JAV ir Kanadoje – 33 proc. Ataskaitoje apie šį regioną kalbama kaip apie vietą, kurioje vyrauja kultūra „gyventi tam, kad dirbtum”, o ne kultūra „dirbti tam, kad gyventum”, kuri paplitusi, pavyzdžiui, Europoje.

Būtent Europoje įsitraukimo lygis yra žemiausias – 13 proc. Posovietiniame Eurazijos regione, kuriam priklauso ir Rusija, šis rodiklis atitinka maždaug pasaulio vidurkį – 24 proc.

Kitas ataskaitoje vertinamas rodiklis – pasitenkinimo gyvenimu ir gerovės lygis. Šis rodiklis atspindi, kaip respondentai vertina savo gyvenimą dabartyje ir savo lūkesčius. Labai gerai savo gerovę vertinančių žmonių dalis sumažėjo nuo 35% iki 34 proc.

Tarp jaunesnių nei 35 metų žmonių šis sumažėjimas dar didesnis: nuo 35% iki 31 proc. Ataskaitos autoriai pažymi, kad tai naujas reiškinys: prieš dešimtmetį jaunesni darbuotojai savo gyvenimą vertino geriau nei vyresni. Aukščiausiai gerovę vertino:

• Australija ir Naujoji Zelandija (60 proc.),
• Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada (54 proc.),
• Lotynų Amerika (53 proc.),
• Europa (47 proc.).

Posovietinė Eurazija taip pat yra maždaug pasaulio vidurkio lygmenyje (33 proc.).

Būtis lemia psichologiją

Tarp tendencijų ataskaitos autoriai taip pat pastebi darbuotojų psichologinės būklės blogėjimą: respondentų, kurie kalbėjo apie stresą, nerimą ir pyktį, skaičius pasiekė rekordines aukštumas.

Ataskaitos autoriai pažymi, kad šie rodikliai nepadidėjo staiga per metus, veikiau jie palaipsniui didėjo pastarąjį dešimtmetį. Stresą nuolat patiria 41% respondentų, o pyktį – 21 proc.

Pagal regionus daugiausia streso patiria Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (52%) bei JAV ir Kanados (49%) darbuotojai, o mažiausiai – posovietinės Eurazijos (19%) darbuotojai.

Plintant nuotoliniam darbui, daug žmonių praneša apie su darbu susijusią vienatvę: apie ją pranešė 25% nuotoliniu būdu dirbančių žmonių, palyginti su 16% dirbančių tiesiogiai darbo vietose.

Apskritai vienatvę minėjo 20% respondentų. Perdegimas darbe tampa plačiai paplitęs, ypač tarp vadovaujančias pareigas užimančių asmenų: ketvirtadalis teigė, kad nuolat arba dažnai jaučiasi perdegę darbe.

Ataskaitos autoriai taip pat pažymi, kad tokias problemas galima išspręsti ne naudojant psichologinės sveikatos programėles, kaip kartais daro darbdaviai, bet gerinant darbo sąlygas ir valdymo kokybę.

„Pagrindinė streso darbo vietoje priežastis – įrangos ir medžiagų, reikalingų efektyviam darbui atlikti, trūkumas. Šios problemos neišspręsite jogos kilimėliu, reikia vadovybės veiksmų”, – sako „Gallup” generalinis direktorius Džonas Kliftonas.

Pasak ataskaitos autorių, metodai, kurie padeda pagerinti situaciją darbo vietoje, yra valdymo praktikos tobulinimas, pokyčių planavimas, personalo politika ir t. t., t. y. „keisti valdymo būdus organizacijos lygmeniu”.

Pasak D. Kliftono, ataskaita patvirtina, kad „esminis dalykas, siekiant sumažinti žmonių streso lygį darbe ir apskritai gyvenime, yra pakeisti jų valdymo būdą”.

Darbuotojų gerovei gerinti įtakos turi ir padėtis darbo rinkoje bei darbuotojams palankesni darbo įstatymai. Tarp nuostatų, labiausiai gerinančių bendrą gyvenimo pojūtį, yra teisingas darbo užmokestis, socialinės garantijos, darbo vietos saugumas, galimybės derinti darbą ir vaikų auginimą ir kt.