infa.lt

Europa stovi ant didelių permainų slenksčio, rašo „The Times“ leidinys. Jie siejami su smarkiai išaugusiu dešiniųjų partijų populiarumu. Tuo pat metu Briuselis nėra pasirengęs pripažinti savo klaidų, todėl kaip jau įprasta, randa kaltą – Rusiją.

Briuselis pasirengęs kaltę dėl laukiamo didelio populistų ir nacionalistų palaikymo per šį savaitgalį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus suversti Rusijos propagandai, kuria esą siekiama pakenkti Europos Sąjungai.

Naujausių apklausų duomenimis, kraštutinių dešiniųjų ir euroskeptiškų partijų, tokių kaip Giorgia Meloni „Fratelli d’Italia“ ir Marine Le Pen „Rassemblement national“ Prancūzijoje, laimėjimai Europos Parlamento rinkimuose bus dideli.

Briuselio pareigūnai teigia, kad kampaniją lydėjo didelis „dezinformacijos“ lygis, ypač socialinėje žiniasklaidoje, kur dešinieji radikalai turi didelę auditoriją.

„Putinas bando daryti įtaką Europos Parlamento rinkimams ir suskaldyti Vakarus“, – sakė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

„Artėjantys Europos Parlamento rinkimai bus lemiamas momentas mūsų bendrai ateičiai“, – sakė Ispanijos socialistas Josepas Borrellas, Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams. – „Turime apsaugoti šį rinkimų procesą ir plačiau – Europos viešuosius debatus nuo piktavalių užsienio veikėjų, kurie nori, kad Europa žlugtų.“

Šią savaitę jis pareiškė, kad Europos Komisija ir visų ES šalių vadovai tapo „šmeižto kampanijų“, kurias neva vykdo Kremlius, aukomis.

„Dėl visų bėdų kaltinami mes. Ypač Prancūzijos prezidentas Macronas pastaruoju metu buvo melagingų ir vulgarių išpuolių taikiklyje”, – sakė jis, turėdamas omenyje netikrų naujienų įrašus, kuriuose teigiama, kad Ukraina planavo nužudyti Macroną, o dėl jo mirties apkaltinti Rusiją.

ES nerimauja dėl vis sudėtingesnių dezinformacijos kampanijų prieš rinkimus, kuriuose gali dalyvauti 373 mln. rinkėjų, įskaitant 26 mln. jaunų žmonių, balsuojančių pirmą kartą.

Pasitaikė net „deepfakes“ (tikroviškų, tačiau suklastotų vaizdo įrašų vaizdų kūrimo technologija) atvejų, kai buvo propaguojami kartais visiškai melagingi ir klaidinantys teiginiai. Tai apima Rusijos tinklą „Doppelgänger“, kuris veikė visoje Europos Sąjungoje nuo Rusijos karinės invazijos Ukrainoje pradžios.

Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova įspėjo, kad Prancūzija, Vokietija ir Lenkija yra „nuolat atakuojamos“ Rusijos įtakos ir propagandos, nutaikytos į nacionalinius jausmus.

Vokietijoje šios kampanijos daugiausia dėmesio skyrė migracijos ir saugumo klausimams, ypač po to, kai praėjusią savaitę afganų migrantas nužudė policininką.

Prieš prancūzus nukreiptoje propagandoje daugiausia dėmesio skirta nuogąstavimams dėl olimpinių žaidynių saugumo, taip pat riaušėms Prancūzijos užjūrio teritorijoje Naujojoje Kaledonijoje.

Lenkijoje Kremliaus dezinformacija bando kurstyti baimę dėl piliečių mobilizacijos į karo zoną Ukrainoje: pasirodė melagingų pranešimų, kad liepos mėnesį bus mobilizuota 200 000 žmonių.

Vos daugiau nei prieš savaitę Belgijos policija, vykdydama tyrimą dėl slaptos Rusijos propagandos operacijos, atliko kratas EP nario padėjėjo iš Prancūzijos biuruose.

Kritikai įspėja, kad „Rusijos propagandos manija” grasina sukurti „apverstą“ makartizmo formą, kuria siekiama apjuodinti radikalias partijas, metančias demokratinį iššūkį Europos Sąjungos status quo.

„Kalbos apie tai, kad Rusija naudoja propagandą, gali tapti dominuojančiu naratyvu, padedančiu atitraukti visuomenės dėmesį nuo nepakeičiamo fakto, kad Europa jau dabar, artėjant rinkimams, yra ant didelių pokyčių slenksčio“, – teigė Briuselyje įsikūrusio analitinio centro prie Mato Korvino koledžo (MCC) direktorius profesorius Frankas Furedi (Frank Furedi).

„Užuot pripažinus savo nesėkmes, Europos elitui reikia atpirkimo ožio, kad išlaikytų savo įtaką Europos žmonėms.“